Gamtos paminklas Kauno centre

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (102 balsai)
Kauno ąžuolynas – natūralių lapuočių miškų, kurie viduramžiais gausiai augo Lietuvoje, likutis. Tais laikais jis jungėsi su Varluvos, Karmėlavos, Rumšiškių, Kaišiadorių giriomis.

Prasidėjus Kauno tvirtovės statybai, VI fortas atskyrė Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolynus, tarpukariu nuo Ąžuolyno pagrindinės dalies buvo atskirtas Vytauto parkas. Nuo XX a. vidurio Ąžuolynas tvarkomas pagal architektų T. Šešelgienės ir V. Zubovo projektus.

Šiuo metu yra išlikęs 78 ha pagrindinis Ąžuolyno parkas Žaliakalnyje ir beveik 40 ha Aukštuosiuose Šančiuose. Vyrauja seni (100–310 m.) paprastieji ąžuolai ir mažalapės liepos (70–135 m.). Didesnė dalis parko ąžuolų dar gyvybingi. Jų aukštis – 20–26 m, skersmuo – 1–1,5 m. Pusės ąžuolų viršūnės ir lajos jau ima džiūti, apie trečdalis jų užtaisytomis drevėmis, kempinėti, sausomis viršūnėmis.

Kauniečių pamėgtą Ąžuolyną valstybė apgobė ypatinga globa: Kultūros paveldo departamentas jį įtraukė į Kultūros vertybių registrą. Šimtamečių ąžuolų parke neleidžiamos jokios statybos. Ąžuolyną puošia skultūros: L. Striogos „Poilsis“ ir D.Matulaitės „Stumbras“.

Turinys

Medžiai - vabalų buveinės

Parko gamtinė įvairovė – itin gausi. Senieji Ąžuolyno medžiai saugotini ne tik dėl jų amžiaus ir gražumo. Jie – gamtinės retųjų rūšių buveinės. Tarp jų – niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita), tik senų ir ypač vertingų medynų gyventojas. Ąžuolyne rasta viena didžiausių šių vabalų populiacijų Lietuvoje, o galbūt ir Europoje.

Dėl niūriaspalvio auksavabalio Ąžuolynas priskirtinas visos Europos gamtai svarbių saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Kuo šis vabalas ypatingas? Jo lervos, aptinkamos medžių žievėse, minta medienos puviniu. Vabzdys per visą savo gyvenimą gali nepalikti medžio drevės, kurioje išsirito. Niūriaspalviai auksavabaliai sparčiai nyksta dėl tinkamų medžių stokos.

Vytauto parkas

1847 m. Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą, pagal kurį Ąžuolų kalne buvo numatyta įrengti parką. 1871 m. šiuo kalnu ėmė rūpintis grafo N. Zubovo vadovaujama sodininkų draugija. 1872 m., minint 200-ąsias Petro I gimimo metines, pastatyta kavinė ir paviljonai. Juose buvo rodomi spektakliai ir filmai, grodavo husarų ir ugniagesių orkestrai. Po minėjimo kalną imta vadinti Petro kalnu, arba Petrovka.

Per Pirmąjį pasaulinį karą kalne buvo kariniai įtvirtinimai, vėliau – M. K. Čiurlionio kūrinių galerija, Meno mokyklos rūmai. Parkui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vardas.
Tarpukariu Vytauto parke veikė vasaros estrada ir paviljonas (kurhauzas).
Sovietmečiu parke veikė atrakcionai, laisvalaikio centras, vyko įvairūs kultūros renginiai, kasmet apsilankydavo pusė milijono žmonių.

Šiandien čia lankytojų mažiau, tačiau teigti, kad parkas visiškai apmiręs, taip pat būtų klaidinga. Kaip ir Dainų slėnis, jis priklauso bendrovei „Vytauto parkas“, kuri jo tvarkymu nelabai rūpinasi.

Girstupio (A. Mickevičiaus) slėnis

Didesnioji Ąžuolyno dalis lygi, tik pietrytinis pakraštys išraižytas gilių, medžiais ir krūmais apaugusių daubų bei griovų, kurios leidžiasi į Girstupio slėnį – vieną gražiausių kampelių, mėgstamiausią poeto A. Mickevičiaus vietą. Čia buvo ir akmuo, ant kurio jis mėgo pasėdėti ir pasvajoti.
1823 m. pavasarį, kai poetas ruošėsi išvykti į užsienį, draugai Girstupio slėnyje surengė jam išleistuves.

1859 m. pro Kauną pradėtas tiesti geležinkelis, ir valdininkų įsakymu buvo renkami visi apylinkių akmenys ir vežami į statybą. Poeto gerbėjai A. Mickevičiaus akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite, tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo pastatytas į dabartinę vietą, o ant jo iškalta plunksną laikanti ranka ir inicialai: A. M. 1823. A. Mickevičiaus akmens ilgis – 1,15 m, plotis – 0,4 m, aukštis – 1,02 m. Jis saugomas valstybės, paskelbtas geologiniu gamtos paminklu.

Dainų slėnis

Jau tarpukariu kauniečių dėmesys krypo į natūralų amfiteatrą Ąžuolyne, Girstupio slėnyje. Ten įvairios organizacijos susirinkdavo pabendrauti, padainuoti, vyko vaidinimai. Vėliau slėnis buvo tvarkomas pagal archit. V. Zubovo ir T. Šešelgienės projektus. 1955 m. pastatyti laikini jubiliejinės dainų šventės įrenginiai (žiūrovų suolai ant medinių kuoliukų, choro tribūna – pakopa iš velėnos, estrada – lentų grindys ant medinės konstrukcijos). 1968 m. įrengta asfaltuota estrada, 10 000 vietų žiūrovų tribūnos natūraliame kieto molio šlaite, choro tribūna 4000 dainininkų. Dainų slėnio prieigas puošia D. Palukaitienies skulptūra „Suktinis“.

Dabar ši teritorija priklauso bendrovei „Vytauto parkas“, yra apleista, jos ateitis neaiški.

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras

Sporto halė Ąžuolyne baigta statyti 1939 m. gegužės 15 d., o po savaitės joje prasidėjo 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Projekto autorius – inž. A. Rozenbliumas, statybos darbus vykdė P. Dėdelė. 1962 m. pastatytos gelžbetoninės tribūnos, įrengta apšildymo sistema. 1998 m. įvykdyta dar viena didelė rekonstrukcija, po kurios sporto halė tapo šiuolaikišku sporto statiniu, atitinkančiu visus tarptautinius sporto varžybų reikalavimus.

Halėje nuolat vyksta tarptautinės krepšinio, rankinio, tinklinio, sportinių šokių, bokso, kikbokso, karate ir kitų sporto šakų varžybos, įvairūs kultūros renginiai, konferencijos, suvažiavimai, parodos, šventės.

Stadionas Kauno ąžuolyno parke įkurtas 1924 m. Jame buvo futbolo aikštė su 500 m bėgimo taku, maža medinė tribūna ir administracinis pastatas. Šios sporto bazės įkūrėjai – Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos iniciatoriai – inžinierius K. Bulota ir lakūnas S. Darius, 1933 metais kartu su S. Girėnu lėktuvu „Lituanika“ perskridęs Atlanto vandenyną.

1978 m. baigtas įrengti visiškai naujas, modernus stadionas su 11442 sėdimomis vietomis ir 8 bėgimo takais, futbolo aikšte.

Nuo 1983 m. halė su stadionu sudaro vieningą ansamblį. 1993 metais šis sporto kompleksas pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Baltijos šalių lengvosios atletikos varžybos, buvo sutiktas ir laimino tautą popiežius Jonas Paulius II. Halėje vyko Europos ir Pasaulio atrankinės rankinio rungtynės, Europos jaunimo krepšinio čempionatas. Kiekvienais metais vyksta LKL ir Eurolygos vyrų krepšinio rungtynės, tradiciniai tarptautiniai sportinių šokių konkursai “Gintarinė pora”, “Rudens taurė” ir kiti renginiai.

Teniso aikštynas

Teigiama, jog šioje Ąžuolyno vietoje 1919 m. buvo įrengti pirmieji Lietuvoje teniso kortai. 1929 m. pagal vokiečių architekto projektą pastatytas ir teniso paviljonas. Žiemos metu aikštyne vykdavo dailiojo čiuožimo treniruotės. Gana ilgai jis buvo vienintelis Kaune.

2003 m. čia atidarytas modernus Ąžuolyno sveikatingumo ir sporto centras, kompleksiškai atnaujinta aplinka.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui

Ąžuolyno centrinis takas veda prie skulpt. B. Pundziaus ir inž. K. Bulotos 1939 m. sukurto ir nespėto pastatyti paminklo Atlanto nugalėtojams S. Dariui ir S. Girėnui.

1992 m. lapkričio 18 d. šioje vietoje prelatas P. Juozapavičius pašventino kertinį akmenį, o J. Dambrava, skraidęs dar S. Dariaus eskadrilėje, į šio akmens ertmę įleido varinę kapsulę su plokštele, kurioje įrašyta: „Šioje vietoje 1992 m. lapkričio 18 d. pašventintas Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo kertinis akmuo. Paminklas pastatytas Lietuvos kultūros fondo, Lietuvos žmonių, pasaulio lietuvių ir valstybės lėšomis“. 1993 m. liepos 17 d. 12 val. įvyko paminklo atidengimo ceremonija (skulpt. J. Šlivinskas, inž. K. Linkus).

Parodų kalnas (mažasis ąžuolynas)

Plotas Žaliakalnyje tarp Parodos ir K. Petrausko gatvių, kauniečių pramintas Mažuoju ąžuolynu, tarpukariu buvo žemės ūkio ir pramonės parodų vieta, dėl to buvo vadinamas Parodų aikšte ar kalnu. Parodos čia vyko kasmet 1922-1925 m., po to rečiau: 1928, 1930, 1935, 1936 m. Pagrindinis įėjimas buvo Parodos ir K. Petrausko gatvių sankirtoje, kitas – iš miesto centro ties K. Donelaičio ir Parodos gatvių jungtimi. 1936 m. įrengtas kitas įėjimas naujos Lydos gatvelės tęsinyje.

Parodos trukdavo nuo 7 iki 10 dienų, todėl paviljonų statybai nebuvo skiriamos didelės investicijos. Dauguma statinių buvo neilgaamžiai, mediniai, jei nesuirdavo, buvo laikomi 3 metus. Nr.3 Tačiau kai kurie paviljonai ir pagrindinio įėjimo vartai išsilaikė nuo 1922 iki 1936 m. Sovietmečiu čia buvo įrengtos karuselės, apžvalgos ratas, vaikų atrakcionai, stovėjo šokių paviljonas. 1969 m. į miesto plėtros planą įtraukus naujų bibliotekos rūmų statybą, jai buvo paskirtas žemės sklypas Vytauto kultūros ir poilsio parke, prie Radastų gatvės. Kai 1987 m. ji buvo pastatyta, visi atrakcionai ir šokių paviljonas panaikinti.

Oranžerija

1930 m. pastatyti Ąžuolyno šiltnamiai su oranžerija tarpukariu buvo vienas žymiausių Kauno objektų. Centrinė oranžerija buvo 15 m aukščio. Kauno miesto sodininkystė buvo didžiausia ir turtingiausia Lietuvoje. Didelis medelynas, kuriame užaugintais medeliais apsodinta Laisvės ir Smetonos alėjos, 800 langų šiltadaržiai ir 11 oranžerijų kasmet savivaldybei duodavo keliasdešimt tūkstančių litų grynojo pelno. Jos dėka Kaune keliariopai atpigo gėlės. Šią vietą buvo pamėgę miestiečiai, lankydavo ekskursijos – per dieną čia užsukdavo iki 600 žmonių. Po karo sodininkystės statiniai sunyko.

Šiuo metu teritorija išnuomota „Magnus dekoratyviniam centrui“, yra ganėtinai apleista.

Šaltiniai

Zubovas, V. Žaliakalnio retro ekspedicija. Diena, 1995, bal. 8.

Isokas, G. Lietuvos gamtos paminklai. Vilnius, 1995, P. 100, 106.

Masiokaitė, R. Senasis ąžuolynas tapo patikimu retų vabalų prieglobsčiu. Laikinoji sostinė, 2005, liepos 12.

Nuotraukos iš KAVB, Kaunistikos grupės fondų.

Kauno ąžuolyne. {Žiūrėta 2009 m. gegužės 26 d.}. Prieiga per internetą:

http://idomukodel.blogas.lt/300173/blog-action-day--kaunas-aplinkosaugos-kontekste.html

Osmoderma eremita. {Žiūrėta 2009 m. gegužės 26 d.}. Prieiga per internetą:

http://www.biol.uni.lodz.pl/~kzbih/pte_lodz/aktualnosci/g_owady_chronione.htm

Zimnachaitė, A. Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas. Kaunas, 2001, P. 63.

Parkas – kultūrai ir poilsiui // Tiesa, 1988, birž. 26.

Baltkojytė, A. Vytauto parkas vis dar nepajėgia išbristi iš skurdo. Laikinoji sostinė, 2006, bal. 25.

Kauno Žaliakalnis / Sud. A. Jankauskienė. Kaunas, 2005. P. 27-28.

Dainų slėnis.{Žiūrėta 2009 m. gegužės 27 d.}. Prieiga per internetą: www.efoto.lt/user/10046/nuotraukos/tag/30266


Garbaravičienė, B. Romantiškos vizijos šukės. Kauno diena, 2001, kovo 12.

Kančienė, J. Parodų aikštė matavosi įvairius rūbus. Kauno diena, 2007, bal. 7.

Kauno Žaliakalnis / sud. Aldona Jankauskienė. Kaunas, 2005, P. 31-32.

Sportas Kaune : informacinis leidinys, Kaunas, 1999, [16] p.

Dambrauskas, A. Atgimė senieji teniso kortai. Kauno diena, 2003, rugs. 19.

Juozapavičius, P. Adomas Mickevičius Kaune. Vilnius : Mintis, 1970, 62 p.

Ąžuolynas {CD-R}: Kauno ąžuolyno nuotraukos / sudarytojas prof. Saulius Kaušinis, Kaunas, 2007.