Frenkelio vila Šiauliuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Nuostabus moderno epochos architektūros pavyzdys – Frenkelio rūmai

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,7 / 5 (10 balsai)
Šiauliuose. Jų architektūra jungia romantiškos tvirtovės įvaizdį ir klasicistinį simetriškumą, gamtos racionalumu pagrįstą funkcionalumą ir iracionalumo elementus, atsispindinčius apdailos medžiagose ir formoje. Nemažai tokių pastatų yra Rygoje ir Sankt Peterburge. Galima teigti, kad šis pastatas perėmė nemažai Vokietijos moderno mokyklos bruožų.

Pasak Marijos Drėmaitės, tai „Lietuvos mastu unikalus secesijos (moderno) stiliaus architektūros pavyzdys“.




Truputis istorijos...


1877 metais ukmergiškis verslininkas Chaimas Frenkelis pietrytiniame Šiaulių priemiestyje iš valstiečio Urbono nupirko pelkėtą žemės sklypą ir dviejuose mediniuose namuose įkūrė primityvią odos dirbtuvėlę. 1889 metais Frenkelis pasistatė mūrinius fabriko pastatus (išlikę iki šiol). Po 5 metų juose įrengtas garo katilas, dinamo mašina. 1900 metais Frenkelis pirmas Šiauliuose ėmė naudoti elektrą. 1903 m. K. Gukovskio ir J. Ptaškino išleistas vadovas po Šiaulius mini, jog Frenkelio fabrikas užima apie 3 dešimtines žemės, jame dirba virš 200 žmonių. Šio amžiaus pradžioj Šiauliai buvo didžiausias odų pramonės centras ne tik Lietuvoj, bet ir Pabaltijy. Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, Choronžickio ir Faino įmonės dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą prekiavo Rusijoj ir Vakarų Europoj.

Fabriko savininkas Chaimas Frenkelis gyveno gan kukliame mediniame name su aukštu mūro cokoliu ir prieangiu fasado centre — anuometinėje Bolšaja Tiuremnaja gatvėje .Gal buvo ir kitų gyvenamųjų pastatų, bet jie neišliko. 1908 m., kaip liudija data vėjarodėje, buvo pastatytas naujas mūrinis namas, Lietuvos Respublikos laikais žymėtas Vilniaus gatvės 74 numeriu. Jokių dokumentų apie jo statybą neužtikta, tad šio namo istorija, autorystė tebelieka mįslė.



Vila 1910 metais


Teko girdėti tik legendų. Žymusis Šiaulių menininkas ir žinovas Gerardas Bagdonavičius yra minėjęs, kad namą projektavo Frenkelio sūnus, mokęsis neva Paryžiuj ar Miunchene. Kraštotyrininkas Vincas Vaitekūnas rašė, jog Frenkelis statė namą dviem sūnums, užtat jis atrodo tarsi sudurtas iš dviejų beveik vienodų namų. Tikrai konstatuoti kol kas galima vien tai, kad fabriką po Pirmojo pasaulinio karo paveldėjo Jokūbas Frenkelis. Vokiečių okupacijos metu (1915 m.) fabrikas buvo nuniokotas, mašinos išvežtos, prekės, dalis pastatų sudeginta. Grįžęs į Šiaulius 1920 m., Jokūbas Frenkelis fabriką atstatė. Laikraštis „Diena" 1931 metais apibūdino savininką kaip pasišventusį labdarai, aukojusį „Aušros" muziejui (buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio medaliu). Prie fabriko veikė skaitykla, valgykla, o dalį gyvenamojo namo 1920 m. J. Frenkelis atidavė žydų gimnazijai (veikė iki karo). B. Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva" pastatą Vilniaus g. 74 taip ir pristato: privati žydų gimnazija. Beje, švietėjiško mecenavimo tradiciją Jokūbas perėmė iš tėvo, kuris buvo žydų gimnazijos (dabar Stoties g. 11) fundatorius, turbūt statė ir netinkuotų plytų mokyklos („šūlės") pastatą netoli fabriko.


Nuo 1940 m. prasidėjo Ch. Frenkelio vilos karo ligoninės istorijos etapas, trukęs daugiau kaip 50 metų. Vilai teko priglausti sovietų karo ligoninę, paskui vermachto lazaretą, o nuo 1944 m. joje įsikūrė sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligonine. Sovietmečiu, 7-ajame dešimtmetyje, rekonstruojant pastatą buvo apgadintas vilos eksterjeras. Išliko didžioji dalis autentiško vidaus interjero: interjeras su medžio aptaisais, mediniai laiptai, mediniai paneliai, ąžuolinis ornamentuotas parketas, durys su įspūdingais švieslangiais ir pan.






1993 m. rudenį, pasitraukus sovietinei armijai, Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu vila perduota Šiaulių „Aušros" muziejui. UAB Paminklų restauravimo institutas ir architektės Dalia Skrebienė ir Janina Kalmantienė parengė pastato restauravimo ir pritaikymo muziejui projektą.

1995-2006 m. etapais vyko Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai. Po penkerių restauravimo metų, 2000-aisiais, visuomenė buvo pakviesta j pirmąsias parodas, renginius ir koncertus.

2003 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Ch. Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu. 2003 m. kovo 11 d. restauruotoje vilos dalyje (antro aukšto salėse) atidaryta ekspozicija „Provincijos dvaras", kurioje panaudojant gausius muziejaus rinkinius dvarų kultūros tema kuriama stilizuota XIX a. pab-.XX a. pr. dvaro aplinka.


Ekspozicijos "Provincijos dvaras" Žalioji svetainė


2005-2006 m. muziejinė, parodinė, kultūrinė ir koncertinė veikla jau plėtojosi pirmame vilos aukšte. 2007 m. prasidėjo ir Ch. Frenkelio vilos parko ir pastatų restauravimo ir rekonstrukcijos darbai. Numatyta sutvarkyti parką ir želdinius, nugriauti nevertingus statinius, įrengti privažiavimą su automobilių stovėjimo aikštele, pėsčiųjų takus, apšvietimą, rekonstruoti vilos terasą, administracinį pastatą, restauruoti fontaną ir atkurti neišlikusį ūkinį pastatą.

Saugoma teritorija užima 1, 57 ha.


Dabar Ch. Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą, kviečiantis į muziejinę ekspoziciją, pateikiantis miesto bendruomenei platų kultūrinių renginių, parodų ir koncertų spektrą.


Naudota literatūra:

Balza, Raimundas. Dunkso Frenkelio rūmai...- Iliustr. // Šiaulių naujienos. – 1995, bal. 8, p. 12

Kasparaitė, Sigita. Žvilgsnis į provincijos dvarą ir miestą. – Iliustr. // Kultūros barai. – 2008, Nr. 6, p. 72-75

Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Namas prie fabriko Vilniaus gatvėje....Iliustr. // Varpai. – V., 1990, p. 126

Pirkliai Frenkeliai. – Šiauliai., 2007 – P. 13-15


Parengė Audronė Baškienė