Fotografijos meistras Jonas Strazdauskas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (984 balsai)

Nuotrauka iš asmeninio Jono Strazdausko archyvo


Gimė 1947 metų birželio 30 d. Bukončiuose (5 km į šiaurę nuo Ukrinų kaimo), Mažeikių rajone. Fotografinę veiklą pradėjo – 1966 m. Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“ fotokorespondentu. 1989 m. tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos (Lietuvos fotomenininkų sąjungos) nariu, 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas, 2006 m. tapo Mažeikių Krašto kultūros premijos laureatu. Nuo 2007 m. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys. Sutuoktinė Zinaida, vaikai Kęstutis, Sigitas. Apie Jono Strazdausko fotografijas, personalines ar grupines parodas, publikacijas, įvertinimus ir apdovanojimus galima perskaityti spaudoje ar internetiniuose puslapiuose, bet apie vaikystę, iš ko galėjo paveldėti savo meninius gabumus, beveik nežinoma.

Keletas ukriniškių, kurie seniau gyveno Bukončiuose, netoli Jono Strazdausko šeimos namo, gerai prisimena jo vaikystę ir sutiko pasidalinti savo prisiminimais. Juonis korespondents, taip Joną Strazdauską nuo mažens vadino draugai, kaimynai ir visi, kurie tik jį pažinojo. Judita Arnotienė labai gerai pamena, koks Jonas buvo vaikystėje, nes jų namai Bukončiuose buvo netoli vienas kito. Jonukas su mama gyveno savo senelių dideliame name. Jo seneliai, Stanislovas ir Aleksandra Pocevičiai, buvo žmonių labai gerbiami. Žmonės Jono senelį vadino Pocevičiaus kalviu, nes jis, nors jokių mokslų nebaigęs, bet turėjo „auksines“ rankas: darydavo ūkinius padargus (akėčias, plūgus), apkaldavo ratus, savo tėvams padarė antkapinį paminklą, kur išlieta Šv. Mergelės Marijos statula, turėdamas gražų balsą eidavo giedoti, buvo bažnyčios dešimtininkas. Jono šeima buvo labai pamaldi, kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią. Nors tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, į tikėjimą buvo žvelgiama nepalankiai, bet Jonas Strazdauskas su mama eidavo į bažnyčią kiekvieną sekmadienį. J. Arnotienė pamena, kad nuo paauglystės Jonas turėjo fotoaparatą, su kuriuo niekada nesiskirdavo. Tais laikais fotoaparatas buvęs prabanga, bet berniukas savo tikslo siekė atkakliai: įsigijo fotoaparatą, išmoko daryti nuotraukas. Nuotraukas dažnai siųsdavo į rajoninį laikraštį, kuris tuo metu vadinosi „Pergalės vėliava“. Seniau žmonės fotografuodavosi tik ypatingomis progomis, o Jonas nufotografuodavo ir, padaręs nuotrauką, ją atiduodavo. Arnotienės namuose ir dabar kabo įrėmintos Jono jaunystėje darytos nuotraukos, kuriose matosi senasis jos vaikystės namas, vaikų nuotraukos. Netoli Pociaus kalvio namo gyveno ir Modesta Nicienė. Ji prisimena Joną Strazdauską kaip ramų ir rimtą berniuką. Jono senelis buvęs griežtas žmogus, bet berniuką labai mylėjo. Nicienė pamena, kaip jo senelis Stanislovas džiaugėsi berniuko gimimu, nes pats turėjo dvi dukras ir visiems kartodavo, kad „Mergelė - tai pelų terbelė, o berniukas grūdų maišiukas“. Jau ankstyvoje jaunystėje Jonas pradėjęs fotografuot kaimo žmones, gamtą, siuntė nuotraukas į rajoninį laikraštį. Ji mano, kad meninius gabumus vaikinas paveldėjo iš savo senelio Stanislovo, kuris buvo padaręs savo tėvams menišką antkapinį paminklą. Ji tikėjo, kad iš to mažo, užsispyrusio Pociaus kalvio berniuko užaugs ne paprastas darbininkas, bet kažkas daugiau. Jonas Strazdauskas gerai prisimena, kaip skolinosi 5 rublius iš mamos, kad iš kaimyno Viktoro Vainučio galėtų nusipirkti fotoaparatą „Smiena“, o dovanotas meninių Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko nuotraukų albumas „Vilniaus šiokiadieniai“ (1965 m.) su palinkėjimu, kad suaugęs išleistų savajį, nebuvo atsitiktinumas.

Žvelgdami į J. Strazdausko darbus, suprantame, kad vaikystės potyriai, spalvos, kvapai yra taip giliai įsirėžę į pasamonę, kad jų neišblukino nei galingos technikos, nei miesto vaizdai, kuriuos daugelį metų reikėjo fiksuoti darbe. Meninė Jono prigimtis atsiveria kiekvienoje nuotraukoje. Taip gimsta ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1996 m.), „Išeinantys medžiai“ (1998 m.), „Lietuvos rūkai“ (1999 m.), o nuotraukos – trapiai lyriškos. Menininkui nesvetimas ir socialinis portretas. Jis meistriškai atskleidžiamas cikle „Turgus“ (1996 m.). Personalines parodas yra surengęs ne tik Mažeikiuose, kituose šalies miestuose, bet ir užsienyje. Jo fotografijos, nuotraukų kolekcijos buvo eksponuojamos Lenkijoje, Slovėnijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje, Suomijoje, JAV, Austrijoje, Vokietijoje, Kinijoje.


Apdovanojimai: 1. IV-oje tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta - visų namai 98" - sidabro FUJIFILM prizas. 2. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Fotoreporterių gildijos konkurse „Žmogiškasis orumas ir socialinė izoliacija" - laureato diplomas. 3. „Euro Press Foto-98" - Lietuvos konkurso laureatas. 4. Konkurso „Gamta - visų namai 2000" - Kauno apskrities prizas. 5. IX Tarptautinės meninės parodos diplomas Kinijoje. 6. XXII Tarptautinės parodos medalis Italijoje. 7. VII Tarptautinėje meninėje fotografijos bienalėje „Agueduck-2002" Ispanijoje - Katalonijos fotografijos federacijos medalis.


Personalinės parodos: Mažeikių kraštotyros muziejus, Mažeikiai, 1970 m.; Kraštotyros muziejus, Saldus, 1971 m.; Mažeikių biblioteka, Mažeikiai, 1989 m.; „Mažeikių nafta“ kultūros centras, Mažeikiai, 1997 m.; „Fujifilm“ fotografijos galerija, Kaunas, 1997 m.; Fotografijos galerija, Klaipėda, 1997 m.; Fotografijos galerija, Panevėžys, 1997 m.; Kultūros centras, Plockas, Lenkija, 1999 m.; Mokytojų namai, Vilnius, 2002 m.; Minoltos galerija, Vilnius, 2002 m.; Fujifilm fotografijos galerija, Kaunas, 2003 m.; Mažeikių viešoji biblioteka, Mažeikiai, 2003 m.; Mokytojų namai, Vilnius, 2004 m., Mažeikių kraštotyros muziejus, 2006m.,Telšių parodų salė, Telšiai, 2006 m., SoDra Mažeikių skyrius, 2007 m.


Grupinės parodos: „Press Foto 85“, Šiauliai, 1985 m.; Fotografijos salonas „Fotoforum“, Ružonbakas, Slovakija, 1997 m.; Sardžos meno muziejus, Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai, 1998 m.; Fujifilm spaudos fotografija „ Lietuva 98“, Vilnius, 1998 m.; IV Tarptautinė fotoparoda „Gamta visų namai 98“, Kaunas, 1998 m.; Gandro muziejus Staicelė, Staicelė, Latvija, 1998 m.; Fotografijos paroda „Sąskambiai“, Čikaga, JAV, 1999 m.; Fotofestivalis „Knokke – Heist“, Knokke–Heist, Belgija, 1999 m.; Šumice – 99, Jugoslavija, 1999 m.; Europress photo – 1998, Londonas, Anglija, 1998 m.; Europress photo – 1998, Belgija, 1999 m.; Europress photo – 1998, Graikija, 1999 m.; Europress photo – 1998, Prancūzija, 1999 m.; Europress photo – 1998, Turkija, 1999 m.; Europress photo – 1998, Lietuva, 1999 m.; Fotoparoda „ Žvilgsnis į senatve“, Vilnius, 1999 m.; 28-oji fotografijos paroda „Pavasaris“, Čikaga, JAV, 1998 m.; 6 – oji fotografijos paroda „Binale Agueduck – 2000“, Katalonija, Ispanija, 2000 m.; 9 – oji fotografijos paroda „Austrijos žiedas“, Austrija, 2000 m.; World press photo,Olandija, 2000 m.; 36-asis fotografijos salonas Žau, Brazilija, 2000 m.; Baltijos kraštų paroda „Aukso paukštė“, Lenkija, 2000 m.; Tarptautinė fotografijos paroda „Gamta – visų namai – 2000“, Kaunas, 2000 m.; 26-asis fotografijos salonas Algore, Portugalija, 2000 m.; Tarptautinis salonas „Prem photo 2000“, Onadia, Rumunija, 2000 m.; Tarptautinė fotografijos paroda, Šanhajus, Kinija, 2000 m.; 29-oji fotografijos paroda „Vasara“, Čikaga, JAV, 2000 m.; Fotoparoda Bienole Photodar, Varna, Bulgarija, 2001 m.; 22-oji tarptautinė fotografijos paroda, Legmanas, Italija, 2002 m.; 7-oji Binale Agueducke – 2002, Katalonija, Ispanija, 2002 m.; 28 – asis fotografijos salonas Algarve, Portugalija, 2002 m.; IV-oji tarptautinė fotografijos paroda „Riga – 40“, Ryga, Latvija, 2002 m.; 6-oji tarptautinė fotografijos paroda „Gamta – visų namai 2002“, Kaunas, 2002 m.; Tarptautine fotografijos paroda „Fotomedia“ Skopjė, Makedonija, 2002 m.; Fotografijos paroda, Haveržovas, Čekija, 2003 m.; Fotografijos paroda, Plockas, Lenkija, 2003 m.; 4-oji Pasaulio Žemaičių darbų paroda, Plungė, 2003 m.; Foto paroda, Saint – Egzeve, Prancūzija, 2004 m.; Foto paroda, Kaberno, Vokietija, 2004 m.; Tarptautinė fotografijos paroda „Gamta – visų namai“, Kaunas, 2004 m.; Fotofestivalis „Knokke – Heist“, Knokke–Heist, Belgija, 2004 m.; Tarptautinė humoro paroda „House of humour and satire“, Gabrovas, Bulgarija, 2005 m.


Fotografijos galerijose: Šiaulių fotografijos muziejus, Mažeikių kraštotyros muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, „Santarvės“ redakcija, Tarptautinis fotografijos muziejus Katalonijoje, Ispanija.

Leidiniai: foto albumai „Mažeikių kraštas“, „Mažeikiai“, ,,Papilės kraštas“, Akmenė – Žemgalių žemė, Knygų iliustracijų fotografas -,,Židikai“. Du atskiri atvirukų komplektai, iš kurių vienas skirtas Mažeikių krašto paveldui, o kitas – jo gamtai; atvirukų komplektas „Viekšniai“, „Židikai“.


Iliustruotos knygos: „Mažeikiai“, „Mažeikių eskizai“, „Telšių apskritis“, „Mažeikių rajonas“, Mažeikių muzikos mokykla, Mažeikių miškų urėdija ,Karalių gelė iš Žemaitijos pelkių , Vaizdingi Lietuvos keliai,Lietuvos 101 įdomiausia vieta, Lietuvos dvarai , Vadovas poVentos regioninį parką, Pavirvytės kapinynas , Fotografijos katalogas.


Bibliografija: „Lietuvos fotografija. Vakar ir šiandien“, Vilnius, 1998 m.; fotoalbumas „Mažeikių kraštas“, Mažeikiai, 1999 m.; du atvirukų komplektai „Mažeikių kraštas“, Mažeikiai, 1994 m.; fotoalbumas „Mažeikiai“, Mažeikiai, 2004 m.; „General anzeiger an Sanntag“, Stendalis, Vokietija, 2002 m.; „Stendal volksstinime“, Stendalis, Vokietija, 2002 m.; „Santarvės laikraštis“, Mažeikiai, 2004m.; „Šeimininkė“, Kaunas, 1997 m.; „Nemunas“, Kaunas, 1997 m.; UAE dienraštis „Bulfnews“, Dubajus, 1998 m.; „Lietuvos žinios“, Vilnius, 1999m.; „Dienovidis“, Vilnius, 1998 m.; „Šeimininkė“, Kaunas, 2000 m.; „Ūkininko patarėjas“, Kaunas, 2002 m.; „Kauno diena“, Kaunas. 2003; „Santarvės laikraštis“, Mažeikiai, 2004 m.; „Santarvės laikraštis“, Mažeikiai, 2004 m.; „Būdas žemaičių“, Mažeikiai, 2005 m.


Informaciniai šaltiniai:

1. http://www.lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Strazdauskas 2. http://www.mke.lt/Strazdauskas_Jonas 3. http://www.care2.com/c2c/photos/category.html 4. http://www.infomazeikiai.lt/index.php/mazeikiu-naujienos 5. Strazdauskas, Jonas. Miestas upės vingyje (panaudota ruošiamo naujo fotoalbumo įvade P. Šverebo pateikta informacija). 6. Bukončių gyventojų atsiminimus užrašė Valda Muravjovienė.