Eugenijus Petrokas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (312 balsai)


Eugenijus Petrokas gimė 1956 m. spalio 13 d. Raseiniuose, nuo pat gimimo gyveno Viduklės apyl., Alaviniškių kaime. 1974 m. baigė Viduklės vidurinę mokyklą. 1975 – 1977 metais tarnavo sovietinėje armijoje. 1979 metais, įgijęs statybininko diplomą, du metus dirbo pagal profesiją, bet svajonė tapti kūno kultūros mokytoju arba treneriu nedavė ramybės, todėl 1982 m. įstojo į Kauno kūno kultūros institutą, kurį baigė 1986 metais. Dar 1982 metais pradėjo dirbti tuometinėje Raseinių sporto mokykloje krepšinio treneriu. 15 metų teko dirbti su merginų krepšinio komandomis. Be aktyvios sportinės veiklos Eugenijus rasdavo laiko ir laisvalaikiui. Jis domėjosi motociklais (pats turėjo motociklą „Jawa“ ), diskotekomis. Jam tiesiog buvo įdomu pasinerti į pilnavertį jauno žmogaus gyvenimą. Jis pastebi, kad ir dabar jaunimas galėtų kažką panašaus daryti savo „provincijose“, juk technikos galimybės žymiai didesnės.

„Eskalada“ – svarbus gyvenimo etapas

Reprezintacinė vyrų krepšinio riktinė, kuriai atiduota pora metų, buvo dar vienas svarbus sportinio gyvenimo etapas. E. Petroką jo kolegos ir Sorto mokyklos vadovai apibūdina ne tik kaip gera spacialistą, bet ir kaip žmogų, gebantį aplink savę telkti jaunimą. Šis jo gebėjimas davė daugeliui jaunuolių postūmį siekti vis didesnių pasiekimų sporto srityje. 1996 m. tris mėnesius Eugenijus Petrokas treniravo Vokietijos Miulhauseno berniukų krepšinio komandas. Taigi  lis buvo savotiškas Raseinių sporto ambasadorius Miulhausene . "Eskalados" komandos likimu bei apskritai krepšinio vystimusi rajone E. Petrokas nuolat domėjosi  ir būdamas išrinktas į Raseinių rajono savivaldybės Tarybą. Šiandien sunku pasakyti kiek jo išugdytų krepšininkų gynė ir gina rajono ir šalies krepšinio garbę Lietuvoje bei svetur. Pats Eugenijus Petrokas savo krepšinio trenerio karjerą daugiau sieja su rajono moterų krepšiniu, kuriam atidavė 15 metų . 1988 – 1989 m. rajono moterų krepšinio komanda „Šatrija“ žaidė Lietuvos moterų krepšinio pirmoje lygoje.  Tai buvo tikrai gera komanda,kurioje žaidė seserys Inga ir Diana Lemnickajos, Vilma Paulauskaitė, Lina Kukulskytė, Jolanta Baltrušaitytė, Vida Penkauskaitė, Saulė Bernotaitytė, Vaida Karvelytė (Petrokienė).

Grįžimas prie mėgiamos sporto šakos.

Nors nėra abejonių, kad krepšinis buvo mėgiamas, tačiau pasak Egenijaus „sena meilė nerūdija“ ir jis iki šiol tebedirba lengvosios atletikos treneriu. Vienerius metus E. Petrokui teko būti Lietuvos „Nemuno“ draugijos rinktinėje ir dalyvauti Sovietų Sąjungos sporto draugijos PDG daugiakovės varžybose. taigi jo kaip trenerio pasiekimai yra kur kas ženklesni. Jam teko dirbti su gabiais lengvaatlečiais: šuolininkais į aukštį Modestu Žukausku, Rimantu Mėliniu; bėgikais Mindaugu Viršilu ir Dariumi Bagaslausku; sprinterė Raida Karinauskaite; ieties metike Reda Judickaitė. Šie sportininkai buvo, o kai  kurie ir dabar yra daugkartiniai Lietuvos čempionai ir prizininkai. Treneris pastebi, kad dabartinė rajono lengvaatlečių karta taip pat yra labai gabi ir perspektyvi – tai Povilas Mėlinis, Simas Bertašius, Marius Staugaitis, Edvinas Juška, Audrius ir Jogailė Petrokaičiai. Šie sportininkai taip pat yra tapę Lietuvos lengvosios atletikos varžybų prizininkais ir rekordininkais. Jogailė Petrokaitytė yra savo kategorijos Lietuvos nacionalinės rinktinės narė. Irena Perminienė buvo Parolimpinių žaidinių Pekine 6-osios vietos laimėtoja. Nei vienas kasmetinis geriausių sportininkų apdovanojimas neapseina be trenerio Eugenijaus Petroko auklėtini.

Petrokų šeima viena sportiškiausių rajone.

Eugenijus mano, kad Raseinių rajone yra ne viena sportiška šeima. Jis pats apie savę sako: “(...) man sportas yra viskas: hobis, profesija ir pragyvenimo šaltinis“. Jo žmonai Valdai sportas iš pradžių taip pat buvo hobis, tačiau vėliau virto profesija ir pragyvenimo šaltiniu. Ji darbuojasi Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijoje kūno kultūros mokytoja. Sūnus Audrius nuo antros klasės mokosi žaisti krepšinį, tačiau randa laiko skirti ir lengvąjai atletikai. Jis tapo Lietuvos lengvosios atletikos jaunučių šuolio į tolį čempionu, žaidžia rajono vyrų krepšinio rinktinėje Lietuvos regioninėje krepšinio lygoje. Dukra Jogailė yra tipiška lengvaatletė. Be jau žinomų ir vis naujų pasiekimų dar reikia prisiminti, kad Jogailė daugkartinė vaikų ir jaunučių šuolio į tolį ir barjerinio bėgimo čempionė. E. Petrokas sako: “(...)sportas mūsų šeimoje yra kasdienybė. Žinoma, būna, kad nuo to pavargstam, nusibosta, bet tai tik laikinai“.

Sveikas gyvenimo būdas paveldėtas iš senelių

Eugenijus Petrokas akcentuoja, kad sveiką gyvenseną, lietuvybės jausmą jis paveldėjo iš tėvų ir senelių. Jo senelis savo laiku tarnavo caro armijoje, bet grįžo į Lietuvą, palaidotas Viduklės kapinėse. Sveika gyvensena propoguojama ir dabartinėje Petrokų šeimoje. Dar jaunystėje Eugenijui su draugais motociklais teko apkeliauti Lietuvos gražiausias vietas, visas Baltijos respublikas, pabuvota Tolimuose Rytuose, pietų Sachaline. Dirbant sporto mokykloje, dabartiniame sporto centre, beveik kiekvieną vasarą keliavo su auklėtiniais dviračiais, plaustais, valtimis. Buvo laikotarpis, kai vasaros atostogų metu kaip poilsio forma tapo tradicinio bėgimo „Laisvės ugnis ateities kartoms“ organizavimas. „Tai buvo tikrai labai prasmingas ir geras patriotinis jaunų žmonių auklėjimas ir jų fizinis grūdinimas, įveikiant sunkumus ir supažindinant su savo tautos istorija. Man tai buvo tikrai labai prasmingas laiko praleidimas“ – prisimena Eugenijus Petrokas. Savotiška poilsio ir turizmo bazę Eugenijus įkūrė savo gimtinėje Viduklėje, kur tvenkinyje galima pasimaudyti ir žūklauti, kaulus „pašildyti“ pirtelėje, pajodinėti ir pasivažinėti karieta, aikštelėje pažaisti krepšinį, žiemą paslidinėti ir čiuožti pačiūžomis. Be to Eugenijus pats prižiūri sodybą: nugrėbia lapus, šienauja žolynus, renka obuolius, prižiūri bites, kopinėja medų bei darbuojasi ekologiniame ūkyje.


Viktoras Vitkus