Esperanto judėjimas Šiauliuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (139 balsai)


Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtas atvirukas, 1937 m.


Jeigu sutiksite gatvėje žmogų, nešiojantį švarko atlape ženklelį su žalia rūtos šakele ir žalia žvaigždute, tai bus jūsų sutiktas Lietuvos esperantininkų sąjungos narys. Tokių žmonių Šiaulių apskrityje – keli šimtai.

Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (1990m.), Šiaulių krašto esperantininkai savo gyvavimo pradžią skaičiavo nuo 1958 m. rudens. Tada, tarybinės tikrovės dailinimo laikais, stengtasi ištrinti iš atminties praeitį, tarsi prieškaryje gyventa dvasinėje dykumoje. Esperanto buvo nutylima ypač dėl to, kad asmenys, prieškariu vairavę šį judėjimą, nebuvo lojalūs komunistiniam režimui. Šiandien galime tvirtinti, kad Šiaulių esperanto judėjimo šaknys daug senesnės.

Tarptautinės esperanto kalbos „bacilą“ į Šiaulius atnešė Leonas Noreika – garsaus dainininko Virgilijaus Noreikos tėvas. Prieš 83-jus metus keli neramūs entuziastai - Leonas Noreika, Rafaelas Zakšanskis ir kt. įsteigė Esperantininkų draugiją. Tai, matyt, buvo nemenkas įvykis visoje Šiaurės Lietuvoje, nes, anot Pelikso Bugailiškio, tais pačiais 1926 m. draugija būrė kelis šimtus narių, apskrityje veikė jos keturi skyriai. Kaip paaiškinti tokį masinį inteligentų susidomėjimą nauja kalba? Pirmiausia, matyt, tuo, kad esperanto vėrė langus nepriklausomai Lietuvai į pasaulį, ji atėjo per humanitarinę kultūrą, neatsitrenkdama į jokius politinius ar biurokratinius barjerus.

Prisiminkime, L. Zamenhofas savo vadovėlį išleido 1887 m., o jau po trejų metų lietuviai sklaidė prelato A. Dambrausko-Jakšto „mokintuvę tarptautiškos kalbos“. Taigi, šiauliečiai jau turėjo ką nusižiūrėti. Dar po kelerių metų apie šimtas kraštiečių užsirašė į pirmuosius kursus Šiauliuose. 1938 m. Šiauliuose jau suskaičiuota apie 200 žmonių, susikalbančių šia keista kalba. Prieškario Šiauliuose esperantininkų lizdas buvo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Esperanto kalbą mokėjo muziejininkai Peliksas Bugailiškis, Česlovas Liutikas, Balys Tarvydas, Vincas Vaitekūnas ir kt.


Esperantininkų susirinkimas. Pirmos eilės viduryje esperantininkas Leonas Noreika, 1939 m.


Po Antrojo pasaulinio karo į esperantininkų judėjimą sovietiniai ideologai žiūrėjo ne itin palankiai, tačiau esperantininkų veikla Šiauliuose neužgeso. Mieste įkurtas esperantininkų klubas veikė kaip kultūrinė visuomeninė organizacija. Esperanto kalbos kursai, ekskursijos, stovyklos, koncertai buvo pagrindiniai esperantininkų bendravimo būdai. Daugelio vyresniųjų esperantininkų teigimu, tai buvusi tam tikra rezistencijos forma tarybinių laikų sąlygomis. Vis dėlto ir tokiomis sąlygomis pasirodydavo viena kita knygelė, o „Raudonosios vėliavos“ buhalteriui esperantininkui Vincentui Matulaičiui pavyko net savo laikraščiui įpiršti esperanto kursus. Skyrelis laikraštyje, matyt, inspiravo ir „Rūtos“ („Ruto“) klubo atidarymą 1958 m., ir naujus kursus, kuriems vadovauti stojo tikras esperanto profesionalas, puikiai baigęs Kaune šios kalbos kursus, „Aušros“ muziejaus mokslinis bendradarbis Vincentas Vaitekūnas. Vincento Vaitekūno dėka šiauliečiai aktyviai dalyvavo stovyklose, kongresuose, bandė į esperanto kalbą versti liaudies dainas, smulkiąją tautosaką, užsiprenumeruodavo užsienyje leidžiamus žurnalus.

Šiandien Šiauliuose esperanto kultūrą gražiai populiarina vaistininkė K. Margevičienė, gidė L. Vaitkevičiūtė, bibliotekininkė N. Petraitytė, bankininkas Z. Sabalys, o literatą R. Rutkauską galima būtų pavadinti miesto skyriaus Baltuoju Metraštininku.


Kryžių kalne Šiaulių esperantininkai pastatė klubo "Rūta" kryžių, 1997 m.


Dabar esperanto kalba padeda bendrauti su daugelio pasaulio valstybių žmonėmis. Šiauliečiai bičiuliaujasi su Olandijos, Švedijos, Slovakijos ir kitų užsienio šalių esperantininkais. „Tarp mūsų priimta: pamatę žmogų su esperantininko ženkleliu stotyje ar autobuse, iškart užkalbiname jį esperanto kalba – gal jis užsienietis, gal jis turi kokių nors problemų. Mano namuose yra nakvoję lenkas, australas, slovakas, amerikietis, žmonės nuo Minsko iki Vladivostoko“, - sakė Šiaulių esperantininkas Petras Stasiūnas


Esperantininkų sąskrydžio "Šypsena-2007" dalyviai


Šiaulių esperantininkų himnas


Muzika ir žodžiai R. Kazlausko

Lietuviškas tekstas R. Kazlausko, R. Rutkausko


Tu gimei kartą žemėje Saulės,

Bendraminčiai čia tavo išaugo.

Mintimis, širdimis, ryšiais kraujo

Mus suvienijai metams ilgiausiems.


Priedainis:


Žalią spalvą išrinkęs,

Viltimi save stiprink!

"Rūta" - vardas mūs klubo

Rūta - simbolis klubo


Tegarsės toli mūs miesto klubas,

O rūta jo kelią nuolat barsto!

Te šį kelią ant krūtinės žymi

Žaliažvaigždis ženklas Esperanto!





Literatūra:

Rutkauskas, Romualdas. Esperanto judėjimo Šiauliuose 1926-1998 m. metmenys: rankraštis. -Šiauliai, 1998. – 93 p.

Rutkauskas, Romualdas. „Rūta“ kėlė viltį.- Šiauliai, 2007. - 160 p.

Glinskas, Marius. Keistuolių, kalbančių esperantiškai, prireiks net Europos Sąjungai // Šiaulių naujienos. - 1996, gruod. 4, p. 11

Staponkus, Antanas. Apie rūtos šakelę švarko atlape // Šiaulių kraštas. – 1999, vas. 5, p. 28


Parengė Domiceta Kazlauskienė