Buknaičių kaimo daraktorius Kazimieras Jagminas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (598 balsai)

Kazimieras Jagminas (g. 1846 m. Šiauliai - 1910 m. Knabikų k.), bajoras, liaudies švietėjas, daraktorius. Mažeikių rajono Buknaičių kaimo daraktorius Kazimieras Jagminas – bene iškiliausias liaudies švietėjas, daraktorius Mažeikių rajone, nuo pat jaunystės iki mirties daug jėgų skyręs lietuviškoms mokykloms, ugdęs tautinę savimonę ir puoselėjęs gimtąją kalbą. Nedaug turime biografinių duomenų apie šį taurų žmogų, netgi, regis, nėra išlikusios nė vienos jo nuotraukos, tačiau prie Vadaksties krantų žemaičių atmintyje lig šiol išliko jo paveikslas. K. Jagminas gimęs 1846 m. Aukštaitijoje (tiksli vieta nežinoma), valstiečių šeimoje. Kaip 1968 m. rašė savo laiške Knabikų pradinės mokyklos mokytojas Kazys Strazdauskas (laišką turi buvęs mokytojas, kraštotyrininkas Antanas Poškus), „iš seniausių Knabikų kaimo gyventojų Kazimiero Gauryliaus, K. Liutkaus, Petro Liaučiaus ir kitų pasakojimų bei prisiminimų, K. Jagminas buvo aukšto ūgio, truputį palinkęs į priekį, ramaus būdo, lėtos eisenos. Mokėjęs kelias svetimas kalbas. Spėjama, kad K. Jagminas už dalyvavimą slaptuose studentų rateliuose ir lietuviško žodžio platinimą buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos“. Buvo baigęs kelias gimnazijos klases. Pastoviai daraktoriavo apie 25 metus Mažeikių, Leckavos, Viekšnių, Laižuvos parapijose, taip pat Buknaičių k. XIX a. pab., spaudos draudimo metu, Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla. K. Jagminas Buknaičių vaikus mokė gryčioje grupėmis po 15–20, susodinęs ant suolų prie didelio stalo. Elementorių jam parūpindavo mažeikiškis Jonas Reivytis. Mokė vaikus skaityti, rašyti, geografijos. Daugiausia mokyklą lankydavo tie vaikai, kurie ruošėsi mokytis toliau. Mokėsi vien 9–14 metų amžiaus berniukai. Mokymasis tęsdavosi nuo ryto iki vakaro, pertraukos būdavo po pusvalandį. Už vaikų mokymą iš tėvų brangiai neimdavo – tik tiek, kad galėtų išsilaikyti ir mokymo priemonių įsigyti. Pastebėjęs gabesnius mokinius, įkalbinėjo tėvus leisti juo toliau mokytis. Nė karto nebuvo įskųstas, tad su įkalčiais nebuvo žandarams įkliuvęs. Daraktoriaus mokiniai prisimena, kad ypač įdomūs būdavo jo pasakojimai apie Lietuvos praeitį. Pasakojama, kad daraktorius rašinėjo į lietuvišką spaudą, tačiau kol kas jo rašinių nepavyko aptikti. 1910 metų pavasarį po sunkios ligos K. Jagminas mirė. Kadangi jis buvo nevedęs, neturėjo artimų giminių, laidotuvėmis pasirūpino buvę mokiniai ir jų tėvai. Palaidojo gražiai, iškilmingai Knabikų (kai kas vadina Laičių) kapinaitėse prie pat Latvijos pasienio. Palaidotas, jo valia, Knabikų kaimo kapinaitėse, netoli daraktorinės mokyklos, buvusioje J. Liutkaus sodyboje. Dėkingi jo mokiniai 1937 m. ant jo kapo Knabikų k. kapinėse pastatė skulptoriaus M. Menčinsko suprojektuotą paminklą. Užrašas: „Kazimierui Jagminui, tauriam ir garbingam kaimo daraktoriui“. Tai turbūt vienintelis toks paminklas daraktoriui Lietuvoje - mokinių dėkingumo ženklas savo mokytojui. Per II pasaulinį karą šalia paminklo buvo iškasti pirmųjų fronto linijų apkasai, o po Atgimimo vandalai kapą nusiaubė, rinkdami spalvotąjį metalą. K. Jagmino kapas kaip turintis istorinę vertę 2003-06-20 įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą. Kazimiero Jagmino garbei pavadinta pradinė mokykla Mažeikiuose. 1997 metų gegužės 30 dieną Mažeikių rajono Tarybos sprendimu Nr. 29 mokyklai suteiktas Kazimiero Jagmino vardas.


Paminklas daraktoriui Kazimierui Jagminui. Nuotraukos autorius nežinomas. Nuotrauka paimta iš: Mūsų kraštas. - 1997, Nr. 9, p. 86


Šaltiniai:

1. Poškus A. Prie Vadaksties krantų // Būdas žemaičių, 1999. - Rugsėjo 7. - N. 68(205).

2. Ten, kur Venta teka // Mūsų kraštas. - 1997, Nr. 9, p. 86-87.

3. http://www.mke.lt/Jagminas_Kazimieras

4. http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/kazimieras_jagminas.html