Birutė Knizikevičienė - Šiaulių metraštininkė
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Ir lieka pėdos aiškios, Jų nebeužsnigti Smagu – Po žemę vaikščiot Ir pėdsakus palikti.“
Birutė Knizikevičienė-Rutkutė gimė 1920 m. kovo 20 d. Joniškyje. Jos tėvas Martynas Rutkus (1891-1927) buvo pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas, motina – darbininkė. Be Birutės šeimoje dar augo brolis ir dvi seserys. Sesuo Dana Rutkutė (g. 1922) tapo žymia teatro kritike. 1926 m. B. Knizikevičienė pradėjo mokytis Joniškio pradinėje mokykloje, kurią baigusi 1930 m. įstojo ir sėkmingai mokėsi Joniškio gimnazijoje. Tolesnis gyvenimo kelias atvedė į Šiaulius – Šiaurės Lietuvos didmiestį. Nutarusi tapti mokytoja, 1938-1940 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1940 m. birželio 15 d. gavo atestatą, tapo kvalifikuota mokytoja. Tačiau ilgai laukta išleistuvių šventė neįvyko, nes į Šiaulius įsiveržė sovietinių okupantų tankai.Mokytojos darbas B. Knizikevičienei pasirodė labai mielas, artimas. Mokytojavo Rokiškio apskrities, Vilniaus, Kauno miestų pradinėse mokyklose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui sugrįžo į gimtąjį Joniškį, dirbo Šarkių pradinėje mokykloje. Čia 1942 m. sausio 2 d. susituokė su gydytoju Kaziu Knizikevičiumi (1915-2009), vėliau tapusiu žymiu medicinos darbuotoju, Šiaulių miesto garbės piliečiu. Gimė trys dukros: Jūratė, Rūta, Rita. Padidėjus šeimai, teko palikti darbą mokykloje. Baigusi medicinos laborančių kursus, iki 1949 m. dirbo Joniškio sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje. 1951 m. B. ir K. Knizikevičių šeima persikėlė gyventi į Šiaulius. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti vyresniąja bibliografe neseniai įsikūrusioje Šiaulių sritinėje (dabar P. Višinskio viešoji) bibliotekoje. Tik pradėjusi dirbti baigė dviejų mėnesių trukmės kultūros-švietimo darbuotojų kursus Vilniuje. Pasimokiusi pradėjo savarankiškai organizuoti bibliografinį darbą, kuris iki tol bibliotekoje nebuvo vykdomas. Viską teko pradėti nuo pirmosios kortelės, pirmojo aprašo, pirmosios užklausos...
B.Knizikevičienė prie budinčio bibliografo stalo 1976 m.
B. Knizikevičienė 1957 m. Vilniuje, I kurso studentė
Kraštotyros darbą bibliotekoje B. Knizikevičienė pradėjo organizuoti 1952 m. Kilo mintis surinkti visą bibliografiją apie Šiaulius. Padedant „Aušros“ muziejaus darbuotojams bei kitiems miesto šviesuoliams, buvo komplektuojamas senosios lituanistinės spaudos fondas, kuriama kartoteka „Šiaulių kronika“. Joje talpinti aprašai ne tik iš sovietinės spaudos, bet ir iš tarpukario metų, specfondinių leidinių. B. Knizikevičienė bendradarbiavo su P. Bugailiškiu, A. Ulpiu, tuo metu gyvenusiais Vilniuje. Iš jų gaudavo uždraustų leidinių, juos peržiūrėdavo, išrinkdavo ir aprašydavo šiaulietišką medžiagą. 1961 m. įkurtas Bibliografijos skyrius, B. Knizikevičienė tapo šio skyriaus vedėja. Išaugo kolektyvas, padidėjo darbų apimtys, vedėjai padaugėjo rūpesčių ir atsakomybės. Prie kiekvieno darbuotojo reikėjo prieiti, patarti, padėti nelengvame bibliografo darbe. Daug jėgų ir energijos B. Knizikevičienė atidavė, kol jos vadovaujamas skyrius 1978 m. persikėlė į naujus rūmus. Ilgus vakarus kūrė planus, kaip geriau sutalpinti fondus, kur statyti kartotekas, pagaliau – net kur ir su kuo susodinti darbuotojas, kad būtų darbinga atmosfera, kad kiekviena dirbtų savo mėgstamą darbą.
B. Knizikevičienė reiškėsi ir mokslinėje bei leidybinėje veikloje. Spaudai parengė keturias kraštotyrinio pobūdžio literatūros rodykles: „Jovaras“ (1964), „Šiauliai“ (su N. Monstvilate,1970), „Bibliografija. Kraštotyra. Mokslinė informacija“ (1979), „Bibliografija. Bibliotekinė kraštotyra“ (1986), informacinę knygelę skaitytojams „Šiaulių viešoji biblioteka“ (1978). Keliolika metų kaupė faktinę medžiagą būsimiems kalendoriams, o 1981 m. sudarė pirmąjį „Šiaulių kalendorių“. Kalendoriai tapo gražia naujiena, susidomėjimas jais Šiauliuose buvo didelis. B. Knizikevičienė parengė apie trisdešimt vertingų rankraštinių kraštotyros darbų: „Šiaulių senųjų kapinių antkapių užrašai“ (1971), „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose“ (su D. Darbutiene ir E. Rimkūniene, 1985), „Šiaulių kultūros raida“ (1987), „Sukilėlių kalnelis Šiauliuose“ (1988), „Zubovai ir Šiaulių kraštas“ (1990) ir kt. Paskelbė publikacijų kraštotyros, Šiaulių istorijos klausimais miesto ir respublikos spaudoje.
B.Knizikevičienės sudaryta literatūros rodyklė
. B.Knizikevičienei įteiktas nusipelniusios kultūros-švietimo darbuotojos ženklas, pažymėjimas, AT prezidiumo raštas. Nuotr. iš kairės N.Kasparavičienė, B.Knizikevičienė, J. Sirtautaitė. 1990-05-11
Jakštas V. Ekslibris. Birutės Knizikevičienės. – 1987 Keletas gražių žodžių apie B. Knizikevičienę„Dirbant Bibliografijos skyriuje man didelę įtaką padarė vedėja B. Knizikevičienė. Žavėjo jos nuostabus taktas, kantrybė, tolerancija. Iki šiol esu dėkinga būtent jai, kad aš pamilau bibliografinį darbą ir jį dirbau beveik keturiasdešimt metų.“ Irena Sapiegaitė-Butkienė, buvusi kolegė
Janina Kaškelienė, tuometinė bibliotekos direktorė.
Stasys Bulzgis, žurnalistas, kraštotyrininkas.
Rita Knizikevičiūtė, aktorė.
|