Batakiuose gyvena kūrybingi žmonės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (209 balsai)

Artėjant miestelio šventėm ar šiaip kokiam renginiui, miestelio gyventojos, vadinamos poetėmis, ima rašiklį ir sudėlioja mintis apie Batakius.


Batakių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Rita Grinienė, savo eilėmis apipynė visus Batakius , savo kolegas, draugus, mokinius, kurie paprašo visiems ji parašo. Keletas eilėraščių skirtų miesteliui.

Eilėraščių ciklas ,,Batakiai. Vasara“

Ančia

Neįbrisi į tą pačią upę,

Nenuprausi laiko nuo kaktos,

Tiktai nendrės taip mergaitiškai pritūpę

Čia skalauja kojas nuolatos.


Ir vaikų pulkai ančiukais nardo –

Kaimietukai, saulei atviri

Ar girdi, kaip taria tavo vardą?

Tu gera, ir jie tokie geri.


Akmenukų kupinas delnelis:

,,Mama, mūsų Ančioj – gintarai!”

Paberia čia ant tavo kelių,

Supranti staiga: tikrai, tikrai...


Kapinės

Nuošaliau. Nuo žmonių, nuo darbų.

Į eglių skaras įsigobusios saugo ramybę.

Nuo rasos vakarais ten atgyja žolė

Ir sušlama medžiai lyg jų niekas nepjovė...

O rytais ir vėl – saulė, dangus

Ir karvės, aplinkui rupšnojančios žolę.

Tačiau nuo bažnyčios

Vėl atskamba varpas:

,,Palaidokim vargą, palaidokim vargą...

Vėl atskamba. Vėl...


Miestelio aikštė

Gurgu gurgu... kam į turgų?!

Avinukų ar paršiukų,

Vilnų, žydiškų riestainių...

Tai seniau, o dabarties

Apdarai iš Vokietijos, Anglijos ir Prancūzijos,

Kas ateis, tas praturtės.

Šildo saulė vyrų alų

Dar bokalą! Bus šnekta...

Sako, dar tebegyvena

Ten, prie kelio, šimkorka!



Tyli angelas – naujokas,

Dar visų nepripažintas,

Vidur aikštės vienas vienas–

Gal jam naktį nejauku?

O aplink asfalto gatvė,

Nesuprantanti vienatvė,

Ir žolynas, nesuspėję

Sužaliuoti čia laiku.


Pilaitė

Ąžuoliniais laipteliais aukštyn ir aukštyn–

Į mūsų istoriją, praeitį mūsų...

Gal dar Aukaimio aukuras dega?

Gal dar vieną žariją ir tu

Ten užkopęs įpūsi?

O papėdėje upė ir pieva čiobrelių,

Ir paukščiai.

Jie gieda taip pat,

Kaip prieš daugelį daugelį metų,

Kai tavęs ir manęs dar nebuvo...

Dar pakelki į dangų akis:

Kiek erdvės! Ji atsiveria tau,

Ir širdis kupina sugrįžimų...


Rita Grinienė, 2003.


Skverelis miesto centre

Gražuolis tvenkinys

Garbinga ponia, taip pat buvusi mokytoja, Stanislava Vilienė savo eilėmis vaizdingai ,,nupiešia“ Batakių miestelio vaizdelius.

Mūsų Batakių miestelis

Ančios dešiniam krante.

Jo artėja jubiliejus

Laikyki dėmesio centre.

Mėgstamas ir piliakalnis

Lanko daug mūsų svečių.

O užkopus ant viršūnės

Aplinkui gera ir smagu.


Stov ant kalniuko, mūsų miestelis.

Štai taip atrodo, gražus vaizdelis.

Batakiai yra šaunūs nuo seno.

Jame visokių tautų gyveno.


Šemškis turėjo gerą aludę,

O Kaplons senas tik išneštuvę.

Galėjai pirkti mažą bonkelę,

Ir uždainuoti smagią dainelę.


Boraks mokėjo kortomis lošti,

Per vieną naktį arklį išlošti.

Mendels turėjo gerą malūną,

Yra sumalęs ne vieną pūrą.

Buvo kepykla, bulkutes kepė,

Ir ant jų viršaus uogienę tepė.

Ir parduotuvių buvo be galo,

Tėveliai pirko vaikučiams savo.


Dabar mes turi dvi parduotuves,

Prašom užeikit, čia tu nežuvęs.

Visko prikrautos lentynos linksta,

Vien pasižvalgius liežuvis tirpsta.


Mes juk turėjom gražią bažnyčią,

Kažkas pakišo degtuką netyčia...

Ta mūs gražuolė, greit supleškėjo,

Nors ir nebuvo nė jokio vėjo.


Senoji varpinė nuo gaisro išliko,

Tik ji bažnyčios neatitiko.

Reikėjo daryti, reikėjo statyti,

Nors mažą ir kuklią čia sulipdyti.


Per Šv. Oną kai suvažiuoja,

Daugel žmonelių ein į gryną orą.

Jei kas negali čionai pastovėti,

Tai ant šventoriaus turi gulėti.

(Nebuvo suolų)

Stanislava Vilienė, 2004.

Ona Danutė Vertelienė

Mūsų miestelyje gyvena dar viena labai kūrybinga ponia, Ona Danutė Vertelienė. Jos kūryba taip pat skirta Batakiams , mokyklai, kadangi daug metų dirbo matematikos mokytoja. Matematikė, bet labai meniškos sielos moteris, ji ne tik kuria eiles, labai gražiai siuvinėja, neria vašeliu.

Šis Danutės eilėraštis skirtas Lietuvai.


Kovo 11-oji ir dabartis

Lietuvą mynė rusai,

kaustyti nacių batai...

Iškentė tai lietuviai,

Nors buvo sunkūs metai...


Vienuoliktoji Kovo –

Tai laisvės išsvajota.

Dėl Lietuvėlės savo

Buvo tiek daug kovota...


Bet kas gi atsitiko?

Rodos savi engėjai.

Gal Lietuvos neliko?

Vėl pučia šiaurūs vėjai...


Korupcija ir melas

Net vyriausybėj klesti.

Neliko ir moralės Kaltų

,, nemoka“ rasti...


Ona Danutė Vertelienė, 2006


Atstatyta bažnyčia

Pagrindinė miestelio gatvelė


Laisvutė Pavalkienė


Nuotraukos: Loretos Karlikauskienės, Kristinos Jucienės, Laisvutės Pavalkienės.


Eilėraščiai: Ritos Grinienės, 2003. Stanislavos Vilienės, 2004. Onos – Danutės Vertelienės, 2006.