Babtų miestelis atgimimo keliu

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Lietuva ilgai budo.Pabudusi ėmė keltis. Sunkiai.Klupdama, bet neatsisakydama savo švenčiausio siekio- susigrąžinti tai, kas iš jos buvo atimta 1940 metų vasarį. Grūdindama save ir rodydama pavyzdį kitiems.(K.Strumskis) 1988 m.rugpjūčio mėnesį į Vilniaus Vingio parką rinkosi minios žmonių atgauti savo istorijos. Prieš nepilnus tris mėnesius įsikūręs LIetuvos Persitvarkymo Sąjūdis,išjudino žmonių sąmonę tolimesniems veiksmams, daugelyje Lietuvos vietų pradėjo kurtis iniciatyvinės grupės .Kauno rajone,Babtų miestelyje šie žmonės pradėjo burtis 1988 metų liepos mėnesį,iš pradžių nedrąsiai,LSDI patalpose. Šio instituto salėje repetuodavo besikuriantis folkloro ansamblis(vad.Zita Duchovskienė), skambėdavo patriotinės dainos,žadindamos mūsų patriotizmą.Pradėjome ,kaip sako dabartinis Kauno rajono meras V.Makūnas daug arčiau jausti vienas kitą,daug reikšmingesni buvo mūsų žodžiai,iškalbingesnė tyla,o laukimas rytdienos -vilties pilnas.Babtų iniciaty-vinės grupės nariai buvo LSDI mokslininkai:Jonas Olkštinas, Virgilijus Keparutis,Onutė Bartkaitė,Stasys Švirinas, Ottonas Visockis( jau miręs),mokytojos I.Ragažinskienė,O.Bagdonienė(jau mirusi), Babtų kraštotyros muziejaus direktorė Marija Markauskienė ( gim.1926m.)(nors dabar jau nebedirbanti,bet išlikusi pačiu didžiausiu Babtų seniūnijos šviesuliu ,parašiusi atgimstančiai Lietuvai,mūsų miestelio istoriją: Babtai istorijos vingiuose. Aktyviai būrė žmones Babtuose gyvenantis Kauno rinktinės savanoris Algimantas Bartkevičius.Babtų Sąjūdžio grupę, kaip ir visos Lietuvos pagrindinę politinę grupę, daugiausiai sudarė intelektualai, vėliau prisijungė ir daugiau įv.profesijų žmonių.Prie savo miestelio kraštotyros muziejaus sodinome laisvės ąžuoliuką, dabar jau tikras Atgimimo ąžuolas!Ąžuolai žaliuoja ir Kauno rajone, pravažiavus Babtus, važiuojant Kaunas- Klaipėda keliu.Ten pirmaisiais Atgimimo metais įkurtas Žalgirio pergalės parkas, kuriame pastatyta 13 koplytstulpių, primenančių žymiausius mūšio karžygius. 10 ha žemės plote pasodinta 1000 medelių. Kiekvienas jų turi savo metrikus ir globėjus! Ąžuolus sodino ne tik Babtiškiai, bet ir visa Lietuva! Šios akcijos nepamiršiu niekada,tokio entuziazmo, džiaugsmo galėjo pavydėti kiekvienas nedalyvavęs ąžuolų sodinimo akcijoje.2001 metais Sąjūdžio ženklelio formą primenantį, buvo išbetonuotas postamentas, virš kurio turėtų iškilti 14 metrų Gedimino stulpai (tikimės šiais metais, švenčiant mūšio 600 metines, jie iškils). Jame Įmūrinome kapsulę su LAIŠKU AINIAMS! Ten pasirašiau ir aš- šio teksto autorė.Kiekvienais metais liepos 16- tą renkasi Babtų miestelio folklorinis šioje vietoje dainuoti patriotinių dainų. Profesorius E.Gudavičius po 11 metų atkurtą Lietuvos Nepriklausomybės gynybą - Sausio 13 - tą dieną prilygino Žalgirio mūšiui. Tada dalyvavo daug babtiškių,jų artimųjų. Ir ne tik Kauno rajone, Sitkūnų radijo stoties gynyboje, bet ir Juragiuose, Vilniuje prie seimo rūmų,TV bokšto.1991- tųjų Sausio 13 - tosios įvykiai atgijo visų jau minėtųjų žmonių prisiminimuose ,knygoje:Skausmas ir viltis, išleistoje 2002 metais Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus. Šie įvykiai, kuriuos išgyveno dabar gyvenanti,kurianti, netgi auganti šalies karta, nepasimirš niekada.Kiekvieną kart sausio 13 - tą Sitkūnų radijo stoties teritorijoje prisimename prie laužo, su dainomis ir eilėmis.Čia stovi pastatytas Raimundo Puškoriaus skobtas koplytstulpis. Tai buvo pačios sunkiausios Kauno rajono Sąjūdžio žmonių grupei , radijo stoties vadovybei, dienos ,beja, jos buvo sunkiausios ir visiems Mums - visai Lietuvai! Mes atlaikėme.Visa tai -jau istorija, kurią mes nešame savy- mes savo lietuviškam žody ir BŪSIM,IR ESAM. ISTORIJĄ NEŠAM KAIP GYMĮ SAVY, KAIP ŠVENTĄJĄ PROTĖVIŲ TĄSĄ(B.BRAZDŽIONIS)

         tekstą ruošė vyr. bibliotekininkė D.Barkauskienė (Kauno raj.sav.vieš.
         b-kos Babtų filialas)
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Jame kūrėsi iniciatyvinė sąjūdžio grupė.

Žalgirio parkas.
Sitkūnuose prie radijo stoties