Audėja Julija Platūkienė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

JULIJA PLATŪKIENĖ

(1912 – 1999)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (28 balsai)


Darbščioji Dzūkijos audėjų audėja Julija Platūkienė gimė 1912 metais gausioje Karpuškų šeimoje, Merkinės valsčiuje. Pirmoji Julijos audimo mokytoja buvo teta Kalinauskienė. Savarankiškai pradėjo austi būdama 18 metų. Jos intuicija sukurti raštai žavėjo meniškumu, nuostabiais spalvų deriniais. Tai buvo jau ne amatas, o kūryba, pažymėta įgimtu talentu.

1930 metais audėjos kūriniai dalyvavo Žemės ūkio ir pramonės rūmų surengtoje parodoje, skirtoje Vytauto Didžiojo metams. Už šioje parodoje eksponuotą lovatiesę jai skirtas bronzos medalis. O 1936 metais Alytuje Žemės ūkio rūmų surengtoje rankdarbių parodoje J. Platūkienė gavo sidabro medalio diplomą.

Julijai teko sveikinti ir savo darbus padovanoti dviem šalies vadovams. 1934 metais ji pasveikino Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną jo vizito Dauguose metu, o 1998-ųjų rudenį savo rankų darbo rankšluostį audėja įteikė į Alytų atvykusiam Prezidentui Valdui Adamkui.

Žymiosios audėjos darbai pabuvojo ne tik Lietuvos miestuose, bet ir Baltijos šalių sostinėse, Maskvoje, Sankt Peterburge vykusiose parodose, daug jų iškeliavo į JAV ir Kanadą. Jos austi užtiesalai puošia Daugų, Perlojos, Nedzingės, Alovės, Nemunaičio bažnyčių altorius.

1991 metais J. Platūkienei dailės srityje skirta Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija.

Prisimename audėją kaip nepakartojamų, senoviniais raštais išmargintų lovatiesių, staltiesių, tautinių kostiumų, užuolaidų, takelių, kitų puikių darbų kūrėją, liaudies tradicijų, papročių puoselėtoją. Visas audėjos garderobas buvo taip pat savadarbis, iš natūralių audinių. Ji audė audinius suknelėms, sijonams, liemenėms ir netgi paltams.

Pergyvenusi kelias valdžias, porą karų bei negandų pilnus pokario metus, J. Platūkienė išsaugojo meilę žmonėms, gėriui ir savo nuoširdžiu darbu perdavė tikrąsias vertybes ateinančiai kartai.

Šaltiniai

1. Miesto savivaldybės kultūros premija dailės srityje skirta audėjai Julijai Platūkienei / Zitos Stankevičienės nuotr. // Alytaus naujienos. – 1991, birž. 27, p. 1.

2. Raštuose įaustas atminimas : Julija Platūkienė (1912 – 1999). – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 1999, kovo 17, p. 1.

3. Anuomet ponas Muiželis sakė: „Karpuška, mokyk šitą mergaitę...“ / Aušra Žvinakevičiūtė. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 1999, saus. 9, p. 1, 5.

4. Jos austais užtiesalais buvo dengiami Dzūkijos bažnyčių altoriai... / Anelė Kalašnikovienė. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 1997, birž. 13, p. 1-2.

5. ... lyg vaiskūs Dzūkijos krašto brangakmeniai / Jurgis Kochanskas. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 1995, bal. 15, p. 1, 5.

6. „nei tu, nei aš tų laikų nesulauksim, bet taip bus“ : [pokalbis su audėja Julija Platūkiene / kalbėjosi] Jurgis Kochanskas. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 1994, liep. 23, p. 2.