Atgimimo paminklai bei simboliai Šiaulių rajone

Iš „Graži tu mano“.

Juozas Mocius

Biografija

Gimiau 1924 m. Meškuičių valsčiaus Dapkūnų kaime, ūkininkų šeimoje. Užaugome 4 broliai ir 2 seserys. Mokiausi Meškuičių pradžios mokykloje, baigiau Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją. Brolis Algirdas baigė Kauno kunigų seminariją. Du kartus sovietinės valdžios buvo teistas po 10 metų, lageryje išbuvo 19 metų ir 6 mėnesius, 1999 m. mirė, palaidotas Meškuičių bažnyčios šventoriuje. Brolis Stasys buvo Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Audros būrio partizanas - Klevelis, 1952 m. žuvo. Brolis Vytautas - Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanas - Kudirka, vėliau pasikeitęs pavardę gyveno Pagėgių rajone, 1993 m. mirė. Tėvelis mirė 1947 m., o mamytė ir sesuo Augutė 1948 m. buvo ištremtos į Buriat Mongoliją ten ir mirė. 1989 m. tik jos kaulelius parsivežėme į Tėvynę. Sesutė gyvena Šiauliuose.

Man teko taip pat nelengva dalia. 1944 m. įstojau į gen. Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę, porą mėnesių buvau Marijampolės Karo mokykloje. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį tapau Tėvynės Apsaugos Rinktinės kariu Žemaitijoje. 1944 m. spalio 7 d. teko dalyvauti Sedos kautynėse, kuriose žuvo apie 130 mano bendražygių. Man, su Dievo pagalba, išlikus gyvam 1944 m. pabaigoje persikėliau į Viduklę pas brolį Algirdą (tuomet jis ten kunigavo). Vienus mokslo metus dirbau mokytoju Viduklės pradžios mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje.

1945 m. areštavus brolį Algirdą išėjau į pogrindį. 1946 m. įstojau į Lydžio rinktinės partizanų gretas. Vėliau paskirtas Lydžio rinktinės štabo viršininku, turėjau slapyvardį Sviedrys. 1947 m. išduotas ir suimtas, buvau nuteistas 25 metams ypatingo režimo lagerio. Iš viso lageryje ir tremtyje teko išbūti 29 metus ir 6 mėnesius. 17 metų teko dirbti požemyje anglies šachtoje. Leidimą gyventi Lietuvoje gavau tik 1977 m balandžio 6 d. Iki tol nelegaliai gyvenau pas seserį Augutę, vėliau gavau kooperatinį butą Šiauliuose, kuriame gyvenu iki šiol.

Nuo pirmos Atgimimo dienos įsijungiau į visuomeninę veiklą. Aštuonerius metus buvau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininku, o nuo 1996 metų pabaigos esu atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prisikėlimo apygardos Tarybos pirmininkas (vadas).

Tai tokie mano gyvenimo kelio vingiai.

Galerijoje susipažinsite su nuotraukomis iš mano kolekcijos. Nuotraukos sunumeruotos pagal žemiau pateiktą sąrašą.

Paminklai bei simboliai Šiaulių rajone, skirti partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti (1992-2010)

SĄRAŠAS

1. 1992 m. atidengtas paminklas Meškuičių seniūnijos, Sereikių kaime, žuvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių atminimui.

2. 1994 m. atidengtas akmeninis paminklas Meškuičių seniūnijos, Žačių kaime, prie Gervinų miško, žuvusių partizanų atminimui.

3. 1995 m. Ginkūnų kapinėse atidengtas paminklas - ansamblis (vienas didžiulis sudėtingos geometrinės formos dvigubas kryžius ir 30 mažų lipinių kryželių pastatytų iš visų 4 pusių didžiojo kryžiaus, jie skirti partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir išeivių atminimui).

4. 1996 m. atidengtas 5 tipinių kryželių ansamblis Kairių seniūnijos, Aleksandrijos kaimo buvusiose žvyrduobėse nužudytų ir ten užkastų pasipriešinimo dalyvių atminimui.

5. 1996 m. atidengta Ginkūnų Laisvamanių kapinių dauboje 27 tipinių kryžių (26 maži ir 1 didžiulis) kompozicija. Ten buvusiose žvyrduobėse užkastų pasipriešinimo dalyvių atminimui. 7-nių rasti palaikai perlaidoti centrinėse Ginkūnų kapinėse.

6. 1997 m. atidengta Bubiuose 3-jų tipinių kryželių kompozicija, šalia miške užkastų pasipriešinimo dalyvių atminimui.

7. 1997 m. atidengtas paminklas Pakapėje (didelis akmuo su memorialine lenta ir užrašu), 1947m. vasario 16 d. Dūkto miške žuvusių partizanų atminimui.

8. 1997 m. atidengtas paminklas-aukuras Šakynos seniūnijos, Kiauklių kaimo kapinaitėse, žuvu¬sių partizanų atminimui.

9. 1997 m. atidengtas paminklas-kryžius Šakynos seniūnijos, netoli Kinkių kaimo miške, žuvusių partizanų atminimui.

10. 1998 m. sausio 22 d. Šiaulių miesto taryba centrinei miesto aikštei suteikė Prisikėlimo pavadinimą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos atminimui. Nutarimo Nr.l 16.

11. 1998 m. atidengtas paminklas Kužių seniūnijos, Pavėkių kaime, žuvusių partizanų atminimui.

12. 1998 m. atidengtas paminklas Šakynos seniūnijos, Mažaičių kaime, žuvusių 3 brolių partizanų Maskoliūnų atminimui.

13. 1998 m. atidengtas paminklas Kužių seniūnijos, Jonelaičių kaime, žuvusių partizanų atminimui.

14. 1998 m. Šiaulių miškų urėdijos, Gulbino miške (Kužių seniūnija), atstatytas buvęs Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo bunkeris ir pastatytas ąžuolinis kryžius žuvusių partizanų atminimui.

15. 1999 m. atidengtas Kryžių kalne 11 tipinių kryželių kompozicija, visų buvusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio apygardų atminimui.

16. 2008 m. atidengtas paminklas Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Smilgių kaime, tose apylinkėse žuvusių partizanų atminimui

17. 2009 m. atidengtas paminklas Bubių seniūnijos, Volungių kaime, žuvusių ir toje vietoje užkastų partizanų atminimui.