Atgimimo paminklai Šiaurės Lietuvoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (475 balsai)

Paminklai - tiltas, jungiantis mus su praeitimi ir skatinantis rūpintis Lietuvos ateitimi. Tautos atmintis prisikelia dvasine jėga, atsiveria paminklais. Atgimimo laikotarpiu pradėti atstatyti senieji paminklai, sugriauti sovietiniu laikotarpiu, sukurti nauji, įamžinantys lietuvių tautos kovas ir kančias. Per istorinį Atgimimo laikotarpį pastatyta daug paminklų miestuose ir rajonuose. Dalį jų, esančių Šiaurės Lietuvoje, pabandžiau trumpai apžvelgti.

Turinys

Akmenės rajonas

Akmenė, paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui

1928 m. , pažymint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, Akmenės mieste pagal inžinieriaus K.Dušausko-Duž projektą buvo pastatytas šiai sukakčiai įamžinti obeliskas. Tai buvo vienas meniškiausių to meto ir tai sukakčiai skirtų paminklų. Miestelio centre išstovėjo 15 metų. 1948 m. paminklas buvo susprogdintas, o jo likučiai suversti į duobę. 1988 m. buvo atkasti paminklo fragmentai, o 1989 metais paminklas buvo atidengtas.




Viekšniai, Biržiškų kryžius

1938 m. Mykolas Biržiška iš savo santaupų pastatė miestelio gyventojams sveikatos namus, pavadinęs savo tėvo, gydytojo Antano Biržiškos vardu. Iki šiol miestelyje pastate įsikūrusi miestelio ambulatorija. Kryžių pagal M.Biržiškos duktės Marijos Žakavičienės projektą padarė vietos meistrai. Pokario metais, sovietinei valdžiai įkurdinus sveikatos namuose ligoninę, kryžius buvo nuverstas. 1990 m. lapkričio 10 d., pagerbiant Biržiškų šeimos atminimą, prie sveikatos namų, pašventintas atstatytas kryžius.



Atstatyti kryžiai Kairiškiuose, Kanteikiuose, Kapėnuose, Papilėje, Žibikuose (Akmenės raj.)




Joniškio rajonas

Joniškis, Nepriklausomybės paminklas

Pastatytas 1928 m. miesto aikštėje, architektas Vl.Dubeneckis. Atidengimo iškilmėse, kurios vyko lapkričio 18 d. dalyvavo Lietuvos prezidentas A.Smetona. Po karo aikštėje įrengtos TSRS karių kapinės; palaikai suvežti iš aplinkinių kaimų. 1961 m. Nepriklausomybės paminklas nugriautas, jo vietoje pastatytas Raudonosios armijos karių paminklas. 1989 m. rugsėjo mėn. Paminklas atstatytas šalia kapinių. Paminklo atstatymą organizavo Joniškio Sąjūdžio taryba bei Vilniaus „Archprojektas“ už Joniškio gyventojų aukas. 1989 m. spalio 15 d. ant namo Upytės g. Nr.23 atidengtas dailininko Adomo Varno bareljefas. Prie namo pastatytas kryžius, sukurtas pagal vieną iš dailininko sukurtos kolekcijos pavyzdžių.



Kriukai, Nepriklausomybės paminklas

Pastatytas 1928 m. Kriukų šaulių būrio iniciatyva. Skirtas nepriklausomybės dešimtmečio ir dėl Lietuvos laisvės žuvusių kriukiečių leitenanto V.Vištakio, viršilos P.Balčiūno ir eilinio P.Čelkio atminimui. Paminklą Joniškio vykdomojo komiteto įsakymu nugriovė vietos komjaunuoliai. Paminklas 1989 m. atstatytas, liepos 9 d. pašventintas.


Rudiškiai, stogastulpis Matui Slančiauskui

1989 m. gegužės 15 d. Rudiškių kaime, minint „Atgajos“ draugijos 100-metį atidengtas stogastulpis draugijos įsteigėjui, tautosakos rinkėjui Matui Slančiauskui ir jo bendražygiams.



Žagarė, koplytstulpis Mariui Katiliškiui


Apylinkės Žagariškių kaime, žymaus lietuvių rašytojo Mariaus Katiliškio (1915-1980), mirusio išeivijoje, gimtinėje pastatytas koplytstulpis.


Juodeikiai, Vytauto Didžiojo paminklas

Pastatytas 1930 m. , sukūrė J.Šauleckas iš Miknaičių (Joniškio raj.). 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.

Paminkliniai akmenys, kryžiai ar stogastulpiai, žymintys partizanų žuvimo ar palaidojimo vietas, yra Gasčiūnų kaime, Kriukų miestelyje, Gudaičių kaime, Žagarės kapinėse, Šluostikių kaime, Viganės miškelyje, Joniškio kapinėse. Pastarieji paminklai yra oficialiai paskelbtuose respublikos memorialinėse vietose.

Kelmės rajonas

Tytuvėnai, paminklas stalinizmo aukoms

1989 m. birželio 14 d. Rezistencijos dalyvių palaikų išniekinimo vietoje, buvusioje žvyrduobėje, kuri vėliau paversta šiukšlynu, sutvarkyta aikštelė ir atidengtas ąžuolinis paminklas „Tautos kančiai atminti: 1940 06 14 – (palikta vieta kančių pabaigos datai). Vėliau prie Tytuvėnų geležinkelio stoties pritvirtinta memorialinė lenta.


Pašiaušė, Laisvės paminklas


1931 m. vietos šaulių būrio vado St.Beniulio iniciatyva pagal architekto Br. Elzbergo projektą buvo pastatytas paminklas. Jis įamžino atminimią kritusiųjų dėl Lietuvos nepriklausomybės 1919 m. ties Pašiauše su bermontininkais. 1961 m. jis buvo nugriautas. 1989 m. liepos 15 d. minint Žalgirio mūšio sukaktį paminklas atstatytas. Atstatyto paminklo autorius – J.Čyvas. Prie paminklo statybos daugiausia prisidėjo Pašiaušės kolūkio žmonės.


Šilo Pavėžupis, paminklinis akmuo V.Putvinskiui


1989 m. liepos 7 d. įamžinant Vlado Pūtvio-Putvinskio(1873-1929), lietuviškos spaudos platinimo organizatoriaus, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo dvaras atminimą, buvusio dvaro vietoje atidengtas akmuo ir memorialinė lenta. Pasiūlyta devynmetei mokyklai grąžinti V.Putvinskio vardą.


Užventis, memorialinė lenta J.Smilgevičiui

1990 m. Vasario 16– osios proga memorialine lenta buvo paženklinti Užvenčio dvaro rūmai, kuriuose 1912-1942 m. (su pertraukomis) gyveno jo savininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius.


Atidengti paminkliniai akmenys rašytojui Broniui Laucevičiui-Vargšui, 1988 m.; etnografui tautosakininkui Liudvikui Adomui Jucevičiui, netoli Vaiguvos, 1991 m.; vertėjui Jeronimui Raliui Žalpiuose, 1989 m.


Pakruojo rajonas

Lygumai, paminklas Vytautui Didžiajam


1989 m. rugpjūčio 2 d. Lygumuose buvo pašventintas restauruotas Vytauto Didžiojo paminklas, kuris buvo atstatytas drauge su „Atminties“ draugijos jaunimu. Pats restauravimo darbas miestelio centre buvo tarsi šio judėjimo reklama. Čia vykdavo neplanuoti pokalbiai, ginčai apie Lietuvos Nepriklausomybę. Toje pačioje aikštėje buvo pastatytas nedidelis ąžuolinis paminklas Lygumų partizanams (A. Lankelio diplominis darbas). Jis buvo vadinamas Pieta, arba Paminklų motina.



Pašvitinys, paminklas stalinizmo aukoms

Kadangi 1989 metų vasario 16 d. švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dieną nebuvo nei sniego, nei įšalo, Juozo Mockūno sodyboje pasodintas Laisvės ąžuoliukas. Tais pačiais metais pagal J.Mockūno projektą iš tremtinių laukų akmenų Pašvitinio kapinėse talkos būdu pastatytas paminklas. Saulutę jam dovanojo Pašvitinio klebonas kun. Kęstutis Daknevičius, kuris birželio 14 d. paminklą ir pašventino. Ant įbetonuotos plokštės – užrašas: „Atminimo vieta lietuviams, be kaltės ištremtiems ir mirusiems Sibiro platybėse“.


Linkuva, gimnazistų paminklas


Pastatytas greičiausiai per II pasaulinį karą keturiems Linkuvos gimnazijos moksleiviams, nužudytiems pakelėje tarp Akmenėlių k. ir Pakruojo dvaro 1941 m. birželio 24 d. besitraukiančios Raudonosios armijos karių. Paminklas buvo atstatytas 1989 m. rugpjūčio 23 d.


Rozalimas, Nepriklausomybės paminklas


Pastatytas 1928 m. minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį. Apie 1948 m. skulptūra ir postamento viršutinė dalis vietos valdžios aktyvistų buvo nugriauta. 1989 m. paminklą nutarta atstatyti. Lėšų skyrė Rozalimo kolūkis ir apylinkės taryba, žmonės padėjo talkomis. Iš senų nuotraukų šiaulietė skulptorė Birutė Kasperavičienė nuliejo bronzinę skulptūrą. 1990 m. vasario 16 d. atstatytas paminklas buvo pašventintas. Vasario 18 d. rozalimiečiai ant postamento pastatė bronzinę angelo skulptūrą.



Pakruojis, memorialinė lenta St.Ušinskui

1990 m. atidengta memorialinė lenta monumentalistui, tapytojui, scenografui, Lietuvos vitražo tėvui Stasiui Ušinskui (1905-1974). Viena iš miesto gatvių pavadinta St.Ušinsko vardu.

Pakruojo bažnyčioje restauruota memorialinė lenta rezistencijos dalyviams.

Radviliškio rajonas

Burbiškis, paminklas Lietuvos Didžiojam kunigaikščiui Vytautui




Pastatytas 1911 metais Burbiškio dvaro parko centrinėje dalyje, šalia dvaro rūmų centrinio įėjimo. Atidengimo iškilmės vyko 1912 metais. Tai pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Tai buvo drąsus žingsnis ir neeilinis įvykis. Paminklas beveik nepažeistas išsilaikė iki šių dienų. 1968 metais Kultūros ministerijos lėšomis jis buvo iš dalies restauruotas. 1990 metais rajono paminklotvarkininkų pastangomis restauruotas postamentas, o 1995 metais – skulptūra.


Burbiškis, Adomo Mickevičiaus paminklas

Pastatytas XX a. pradžioje Burbiškio dvaro parke, prie centr. rūmų. Paminklą iš Kelcų kalkakmenio sukūrė Kazimieras Ulenskis. 1944 ar 1945 metais Raud. armijos karininkas šūviu numušė skulptūros galvą. LTSR Kultūros m-jos užsakymu 1968 metais buvo padaryta nauja, nepanaši į buvusią, galva. 1989 m. rajono paminklotvarkininkai pradėjo paminklo restauravimo darbus. 1990 metais restauruotas postamentas – atstatytos ištrupėjusios detalės, pertinkuotas, išbetonuoti laiptai. 1991 metais skulptotius J.Jagėla padarė naują galvą, attinkančią originalą. 1995-1996 metais skulptūra restauruota.


Baisogala, Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas


Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Stovėjo miestelio centrinėje aikštėje. Pastatytas pagal skulpt. Antano Aleksandravičiaus šiek tiek pakeistą projektą. Atidengtas spalio 14 d. Paminklo liekanos 1988 m. pabaigoje atkastos. Baisogalos eksperimentinio ūkio ir miestelio gyventojų aukomis paminklas 1989 metais atstatytas.



Radvilioniai, Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas


Pastatytas 1928 m. kaimo p.v. dalyje, prie Šeduvos-Rozalimo kelio. Tai akmenų mūro obeliskas su akmeniniu kryžiumi viršuje. 5-to dešimtmečio II pusėje stribai paminklo plokštę nuplėšė ir įmetė į netoliese tekančią Daugyvenę. Po kelių dienų plokštė vėl buvo slapčia pritvirtinta prie paminklo. Stribai ją vėl nuplėšė ir paskandino. Pasakojama, kad kryžių žmonės paslėpė netolimoje sodyboje, kurios šeimininkai buvo išvežti į Sibirą. 1989 m. nutarta paminklą restauruoti. Nepavykus rasti akmeninio kryžiaus, 1989 m. vasarą paminklo viršūnėje įtaisytas geležinis kryžius. Neradus senosios plokštės pritvirtinta 1990 m. nauja. Vasario 16-ąją paminklas pašventintas.


Liaudiškiai, Nepriklausomybės dešimtmečio koplytėlė


Pastatyta 1928 m.kaimo vid. dalyje, prie kaimo gatvės. 5-to dešimtmečio II pusėje nežinomi piktadariai nudaužė įrašą, sulaužė kryžių, skulptūrą. 1989 m. pavasarį koplytėlė restauruota,aptverta. Viduje pastatyta gipsinė polichromuota Kristaus skulptūra. 1990 m. koplytėlė įstiklinta.

Šiaulių rajonas

Agailių miškas, koplyčia


Agailių k. žmonės pasakoja, kad jose buvo palaidota 1863 m. sukilimo dalyviai, Agailių ūkininkai ir kt. 1939 m. kapinaitėse buvo pastatyta medinė koplyčia. 1976 m. vietos valdžios nurodymu koplyčia buvo nugriauta, mediniai kapinaičių kryžiai sunaikinti, metaliniai nežinia kur išvežti. 1988-1989 m. kapinaičių teritorija sutvarkyta, įrengti takai, pasodinta želdinių. Žarėnų ir kitų parapijų tikinčiųjų iniciatyva 1990 m. atstatyta koplyčia. Prie atstatymo ir tvarkymo darbų prisidėjo Kuršėnų miškų urėdija.

Meškuičiai, Laisvės paminklas


Stovėjo miestelio aikštėje, priešais bažnyčią. Pastatytas 1930 m. Po karo paminklo papėdėje stribai guldydavo žuvusius Lietuvos partizanus. 5-to dešimtmečio pabaigoje paminklas buvo aptvertas betonine tvora, greta įrengtos TSRS karių kapinės. Laisvės skulptūra, bareljefai, įrašas: „Lietuvos nepriklausomybei. 1930 metai.“ Buvo sunaikinti. Postamentas perdarytas į TSRS karių paminklą, nudažytas, viršuje pritvirtinta metalinė penkiakampė plokštelė su įrašais lietuvių ir rusų kalbomis: „Šlovė didvyriams“/1941-1945“. Vietos gyventojų ir apylinkės tarybos iniciatyva 1991 m. paminklo kopija pastatyta šalia kapinių, pašventinta kovo 11 d.


Prie Jurgaičių, Kryžių kalno paminklai

1988 m. nustota kalną niokoti ir persekioti jo lankytojus. 1989 m. vasarą sudaryta Kryžių kalno tvarkymo komisija. Paruoštas ir pradėtas vykdyti Kulpės ir piliakalnio aplinkos sutvarkymo projektas. Ant piliakalnio pristatyta (1989 buvo > 10 000 didesnių paminklų) ir tebestatoma daugybė net iš tolimiausių kraštų atvežtų kryžių. Ant didelių kryžių yra prikalta ir prikabinėta daug kryžiukų, rožančių, pakabučių. Yra kryžių, sudėtų iš pagaliukų, akmenukų, kapeikų, šventųjų paveikslų. Daug kryžių čia pastatė likę gyvi stalinizmo laikų tremtiniai, tikintieji, prašantys Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės.

Gruzdžiai, stogastulpiai



1990 m. gedulo ir vilties dieną Gruzdžių Nepriklausomybės aikštėje buvo atidengti du paminklai – stogastulpis ir moters figūra, skirti lietuvių tautos kančioms ir Atgimimui pagerbti. Jo pastatymu rūpinosi Gruzdžių Sąjūdžio grupės nariai.

Rakandžiai, stopgastulpis J.Šilūpui

1988 m. rugsėjo 17 d. Rakandžiuose atidengtas stogastulpis su išskaptuotu užrašu“ „Rakandžių kaime 1861 metais gimė kultūros veikėjas Jonas Šliūpas“. 1989 m. liepos 29 d. buvo atidengti dar du paminkliniai akmenys, skirti Gruzdžių apylinkės gyventojams, žuvusiems karo ir pokario audrose. Pirmojo stogastulpio, skirto dr. J.Šliūpui atminti, vietoje vėliau buvo atidengtas aušrininko biustas, kurį sukūrė Šiaulių universiteto profesorius A.Toleikis.


Kuršėnai, Vyčio paminklas



Įrašas paminkle: „Šis paminklas buvo sugriautas stalinistų, savo tautos nemylinčių 1947 06 08. Atstatytas geros valios žmonių 1989 06 14 – tautos atgimimo metais. Paminklas pastatytas 1928 m. vasario 16 d. Sumanymas atstatyti paminklą kilo Kuršėnų m. Sąjūdžio iniciatyvinei grupei.


Kuršėnai, kryžius kunigui Vaclovui Dambrauskui (1878-1941) atminti

Paminklas atstatytas 1990 m. Kuršėnų senajame parke, kunigo V.Dambrausko žuvimo vietoje. Paminklo pastatymo iniciatoriai – kunigo V.Dambrausko giminės. Jo rūpesčiu 1933 m. Kuršėnus papuošė graži raudonų plytų bažnyčia. Už didelį triūsą ir rūpestį savo parapijiečiams jam buvo suteiktas kanauninko garbės titulas.


Kuršėnai, Tremtinių kryžius

Paminklas padarytas iš ąžuolo. Atidengtas 1990 m. birželio 14 d. Jį iškilmingai pašventino Telšių kunigų seminarijos rektorius K.Gaščiūnas. Paminklo sukūrimo iniciatoriai – buvę tremtiniai.


Micaičiai, koplyčia su memorialine lenta su rašytojo kunigo J.Tumo-Vaižganto bareljefu

Ilgą laiką buvusi apleista, laiko ir žmonių išniekinta 1989 m. rugsėjo 16 d. Micaičių koplyčia atvėrė duris tikintiesiems. Kaunietis L.Juozonis, garbės kraštotyrininkas, pagamino ir padovanojo memorialinę lentą su J.Tumo-Vaižganto atvaizdu. Koplyčios atstatymo iniciatoriai – Kuršėnų klebonas ir parapijos žmonės.


Pavenčiai, paminklinis akmuo ir kryžius geležinkelio stotyje 1941-1953 m. ištremtiesiems į Sibirą atminti


Paminklas pastatytas iš akmens, greta – iš geležinkelio bėgių padarytas kryžius. Atidengtas 1991 m. lapkričio 23 d. Kuršėnų Pavenčių geležinkelio stotyje, toje vietoje, iš kurios prieš pusę amžiaus buvo išvežami žmonės į Sibirą. Paminklo sukūrimo iniciatorius – Kuršėnų m. „Tremtinio klubas“.

Šiaulių miestas

Šiauliai, žuvusių dėl Lietuvos nepriklausomybės paminklas


Numalšinus 1863 m. sukilimą, žandarai kalnelyje vykdydavo mirties nuosprendžius. Ilgainiui kalnelis šiauliečiams tapo šventa vieta. 1930 m. pabaigoje miesto savivaldybė nutarė pastatyti paminklą žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės. Inž. K.Reisonas sukūrė projektą. Šiaulių visuomenės ir savivaldybės lėšomis paminklas atstatytas. 1935 m. gegužės 30 d., šventinant paminklą, obelisko papėdėje, nišoje buvo palaidota urna su 3 sukilėlių palaikais, rastais tvarkant kalnelį. 1957 m. buvo pašalinta plokštės, kryžius, užtinkuota sukilėlių pavardės, Gedimino stulpai. Prie paminklo prišlietas skulpt. A.Dimžlio horeljefas „1863 metų sukilėliai“. 1988 m., vykdant šiauliečių valią, paminklas restauruotas – grąžinta autentiška išvaizda (plokštes išsaugojo „Aušros“ muziejus, kryžių – Šv.Petro ir Povilo bažnyčia). Restauravo skulpt. K.Kasperavičius, archit. K.Jurėnas, vitražą sukūrė dail. P.Dobkevičius. 1988 m. spalio mėn., minint 1863 m. sukilimo 125-ąsias metines, paminklas atšventintas.


Šiauliai, paminklas Povilui Višinskiui

1991 m. birželio 29 d. mieste atidengtas pirmasis monumentalus Atgimimo kūrinys – paminklas švietėjui Povilui Višinskiui. Paminklas pastatytas už visuomenės surinktas lėšas. Tai antras atvejis Šiaulių mieste. Pirmasis – dar nepriklausomybės metais pastatytas paminklas Sukilėlių kalnelyje. Paminklo autorius – skulpt. Stasys Žirgulis. Įdomi paminklo sukūrimo idėja –1988 m. Saulės laikrodžio aikštėje vyko mitingas, skirtas Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui paremti. Ten tuometinio Šiaulių Pedaginio instituto docentei Daliai Striogaitei gimė idėja pradėti rinkti lėšas P.Višinskio paminklo statybai. Į improvizuotą kasą tą pačią dieną ten pateko pirmieji banknotai...


Šiauliai, memorialinė plokštė kompozitoriui Juozui Karosui

1990 m. liepos 16 d. Šiauliuose, prie Aukštesniosios muzikos mokyklos II-ųjų rūmų, atidengta memorialinė plokštė su bareljefu šios mokyklos įkūrėjui, kompozitoriui ir dirigentui Juozui Karosui (1890-1981). Bareljefas atidengtas kompozitoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga. Bareljefo autorė skulpt.B.Kasperavičienė.


Šiauliai, memorialinė lenta S. Ir K. Venclauskiams

1989 m. liepos 7 d. ant namo Vytauto g. („Aušros“ muziejaus II-ieji rūmai) atidengta memorialinė lenta kultūros ir visuomenės veikėjams – aktorės Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės ir advokato Kazimiero Venclausko atminimui.


Šiauliai, memorialinė lenta tremtinių atminimui

1991 m. spalio 31 d. Šiaulių geležinkelio stoties rampoje 120 metrų ilgio sienos viduryje išmūrytoje arkoje įmontuota lenta tremčiai atminti. Tai Šiauliuose antroji vieta, bylojanti apie nekaltai teistus ir išvežtus kančiai ir mirčiai. Pirmas paminklas „Tautos kančiai“ atminti stovi Šv.Jurgio bažnyčios šventoriuje.


Prie paminklo autorius Zigmas Vaišvila

Atminimo vietą geležinkelio rampoje tremtinių rūpesčiu parengė „Komprojekto“ Šiaulių filialo architektas K.Rozenbergas ir inž. L.Ramoška ir P.Jančys.

Panaudota literatūra

Akmenės kraštas. – V., 1998, p. 14-16

Atgimimo paminklai (1988-1991). – V., 1991, p. 8-10, 16-17, 19-20, 35-36

Būkime pažįstami: Akmenės kraštas/ teksto autorius ir sudarytojas Leopoldas Rozga. – Utena, 2003, p. 8, 12

Gruzdžiai/sudarytojas D. Šniukas. – V., 2009, p. 867-874

Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais, sudarytoja Irena Vasinauskaitė. – V., 1998, p. 536, 578-579 Sabaliauskas, Juozas. Degė, kad mus uždegtų. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – 1991, liepos 2 d., p. 1

Šiaulių rajonas (sudarytojas ir teksto autorius Algimantas Puodžiūnas). Šiauliai, 2005, p. 93

Žiemgala. Turisto vadovas. – K., 2003, p. 31, 67

Nukentėję paminklai/ Sudarė ir red. M.Skirmantienė, J.Varnauskas. – V., 1994, p.5-8, 27-29, 141-148

Radviliškio rajonas. Fotoapybraiža. – V., 2006, p. 25, 27, 52

Kuršėnai. – Klaipėda, 2003, p. 478-484