Atgimimo šviesa Kietaviškėse

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,3 / 5 (20 balsai)

Diena iš dienos tolsta dienos, mėnesiai, metai, kai Lietuvos atgimimo pradžioje buvome kupini euforijos, ryžto ir švento tikėjimo gražesne ateitimi. Nedideliame bažnytkaimyje Kietaviškėse taip pat tvyrojo graži susitelkimo dvasia. Tai byloja kiekvieną pavasarį gegužės pradžioje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirti įspūdingi renginiai, kurie atgaivina atminimą apie knygnešius ir daraktorius. Vienas iš pirmųjų renginių vyko 1990 m. pavasarį, antrąją blokados dieną sekmadienį, kai Kietaviškėse devynmetės mokyklos pedagogų iniciatyva vyko širdį daugeliui sušildžiusi knygnešių ir daraktorių atminimo pagerbimo popietė. Tuomet į seniūnijos salę sugužėjo gausybė garbingų svečių iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Jonavos, Kaišiadorių. Svečių būtų buvę dar daugiau, deja, blokados sąlygomis nekursavo kai kurie autobusai, ir dalis knygnešių ir daraktorių ainių negalėjo atvykti į šventę. Be galo džiugu buvo susitikti ne tik savo krašto knygnešių ainiams, bet pamatyti ir pasiklausyti garsiausiojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio, knygnešystės istorijoje vadinamo knygnešių karaliaus, anūką Jurgį Algirdą Bielinį, garsių knygnešių Petro Gudelio, Vinco Balasevičiaus, daraktorės Kotrynos Petkevičiūtės, kitų šviesuolių dirbusių Vilniaus krašte, vaikus ir anūkus, giminaičius, atvykusius iš įvairių Lietuvos vietų. Popietėje dalyvavo ir vietiniai knygnešių ainiai: Vincas Lozoraitis, Apolonija Grybauskienė, Sofija Aganauskienė.


Mums dabar sunku, desantininkai puola Spaudos rūmus, spaustuves, tačiau mus stiprina tai, kad mūsų seneliams knygnešiams ir daraktoriams buvo dar sunkiau – jie pėsčiomis keliavo į Prūsiją ir ant pečių naktimis nešė elementorius, „Aušrą“, - kalbėjo J. A. Bielinis.

Renginyje dalyvavo ir kalbėjo garbūs svečiai – Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos pirmininkė, knygnešio anūkė, Vilniaus pedagoginio instituto doc. Irena Kubilienė, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė, daug kitų įžymių žmonių. Apie negęstančią knygnešių šviesą, kurią jie nešė iš lietuviškų knygų ir savi širdžių į vyžotą kaimą, į tamsias dūmines gryčias įspūdingai papasakojo Kaišiadorių rajono knygnešių draugijos pirmininko pavaduotojas Jonas Laurinavičius. Popietės dalyviai nešdami plevenančią žaliąją draugijos vėliavą aplankė Kietaviškių bažnyčios šventorių, kur palaidoti du liaudies švietėjai: kun. K. Čepanas ir kun. A. Pakštys. Kietaviškių parapijoje tuomet klebonavo aktyviai Lietuvos Atgimimo veikloje dalyvavęs kun. Robertas Grigas. Jis knygnešių globėjų atminimui su popietės dalyviais sukalbėjo maldą, sugiedojo „Marija, Marija...“ Bažnyčioje svečiai pasižiūrėjo Petro Kalpoko tapytą portretą „Kun. K. Čepanas, Kietaviškių bažnyčios fundatorius“. Buvo aplankytas knygnešio Motiejaus Grybausko kapas Peliūnų kaimo kapinaitėse.

Šis sekmadienis išties visiems dalyviams buvo labai jautrus, tai buvo tarsi ramybės ir atgaivos dovana nerimastingame tuometiniame jaunos nepriklausomos respublikos gyvenime.

Gražiai Kietaviškėse buvo paminėta gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena 1991 metais. Buvo įteikta respublikinė S. Gimžausko publicistinio kraštotyros konkurso premija knygnešystės ir daraktorystės tema. Premija buvo įteikta įžymiam kraštotyrininkui Jonui Laurnavičiui. Per nepilnus du metus Kaišiadorių rajono Tarybos pirmininko pavaduotojas, žurnalistas ( dabartinis „Kaišiadorių aidų“ redaktorius) Jonas Laurinavičius išleido aštuonis leidinius ir įvairiuose respublikiniuose leidiniuose paskelbė šešiasdešimt publikacijų knygnešystės tema. Tai neįkainojamos pastangos atskleisti skaudžios ir sunkios praeities klodus, kad žinotume, kaip sunkiai lietuviškas žodis ėjo į mus, kiek Lietuvos šviesuolių knygnešių ir daraktorių patyrė vargo ir skausmo.

Prie knygnešių atminimo gaivinimo puoselėjimo ištisus metus labai daug prisidėjo Kietaviškių devynmetės mokyklos kolektyvas, direktoriai Jonas Cibulskas, Elena Janavičienė, mokytoja-kraštotyrininkė Danutė Gudelienė. Knygnešių krivūlės KIetaviškėse, kai suvažiuodavo svečiai iš visos Lietuvos, tapo tradicinėmis ir vyksta jau daugelį metų Kietaviškių pagrindinėje mokykloje, tik dabar renginiai vyksta ne respublikos mastu. Mokyklos ir bibliotekos metraščiuose yra daug puikių prisiminimų apie knygnešių krivūles, mokyklos muziejuje daugybė medžiagos ir daiktų menančių knygnešystės laikus, šviesuolius Silvestrą Gimžauską, Kajetoną Čapaną, Motiejų Grybauską, Jurgį Milančių. Tai žmonės, kurie visomis išgalėmis stengėsi, kad lietuviškas žodis augtų ir stiebtųsi kiekvieno lietuvio širdyje.

1991 metais rugpjūčio mėnesį prie Kietaviškių seniūnijos pastatytas ir pašventintas kryžius šalia vietos, kur stovėjo anksčiau kitas kryžius. Šalia jo pokario metais gulėjo išniekinti Lietuvos nepriklausomybės troškusių partizanų kūnai. Giminės juos naktį pavogė ir palaidojo Peliūnų kapinėse. Kryžiaus šventinimo iškilmėse dalyvavo kunigai Petras Valatka, Kęstutis Kazlauskas, Nikolajus Novickis. Kryžiaus autorius – Stanislovas Lekavičius.


Janina Černiauskienė, Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos Kietaviškių filialo vedėja