Atgimimas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (1 065 balsai)

Bėkit, debesys, slinkit į tolį,

Mazgokit žemės kūno žaizdas.

Laikas pabusti širdimi, broli,

Siaubo naktys negrįš niekados !


Šiandien koks džiaugsmas – ašaros rieda,

Sidabrais žvilga visų veiduos...

Tėvynės Himną drąsiai vėl gieda,

Visa Lietuva, kaip kitados...


Bunda pasaulis, keliasi tautos,

Skleidžias išsiilgtas žiedas trapus.

Metas išgydyt širdis randuotas,

Sunaikint gyvo žmogaus kapus.


Švinta jau, blaivos gimta padangė,

Imaskaidrėti jos spinduliai...

Sibirų amžių būkim užbaigę,

Kryžiais palinko mūs sopuliai...


Be kaltės nešėm klupdami dalią,

Kelius nulaistėm savo krauju.

Nebuvo skausmui priglaust Smūtkelio,

Nebetikėjom rytu nauju.


Tėvų, senelių palikom kūnus,

Svetimoj žemėj – ledo glėby...

Stalinistų batų žiaurus kietumas,

Spardė net mirštant – atokvėpy...


Atgimkim visi – vienas lig vieno,

Rankos ir širdys – jungtis gyva,

Dievas palaimins žingsnį kiekvieną,

Švytėk, Gimtine, brangi LIETUVA !


1988 09 25


Sofija Šviesaitė


Panaudota literatūra: Šviesaitė, Sofija. Aušrų regėjimai: Rinktinė. – Kaunas: UAB „Judex“. – 1997, p. 114.