Apie Kretingos M. Daujoto vidurinės mokyklos etikos vyr. mokytoją, rašytoją Mariją Bučkienę

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (24 balsai)
 


,,Remiuos į žodį kaip į tvirtą petį“ –

taip savo požiūrį į kūrybą pasakoja Marija Bučkienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Savo rašytojos kelią pradėjo gana keistomis aplinkybėmis. Vaikščiojo po kapines, spalis į takus barstė savo lapus – vaikus. Virš galvos tvenkėsi vakarės miglos, tyla kabojo visur: baltažiedžių chrizantemų žiedlapiuose, merdinčioje žolėje, griūvančios tvoros plyšiuose. Mintys draikėsi padrikos, iš lėto vėrėsi aiškus lygus vėrinys: ,,Viešpatie, pasiųsk tikėjimą, jei laiko dar turiu...“. Taip nepriklausomai nuo laiko, noro gimė eilės apie žmogaus būties trapumą, miglotą ateitį, išeinančias svajones tyliai vienodai, skausmingai...
Pirmosios knygos ,,Neprašyti sapnai“, „Tavo keliu“, ,,Saulės ašaros“, ,,Pro sužvarbusios sielos duris“ vadinamos šeimos knygomis ir išleistos mažais tiražais. Jose - lyrinio subjekto išgyvenimai dėl savo narangaus neryžtingumo, keistų baimių, vienišumo. Poetė savo herojų - moterų jausminį pasaulį sieja su gamtos paveikslu.
Marijos Bučkienės kūriniai spaisdinami 2009–2012 m. Jonavos ,,Dobilo“ leidykloje leidžiamuose almanachuose ,,Laiko pašvaistės“ (2010 m.), ,,Portretai“ (2009 m.), ,,Žydėk, obelėle, sidabru žydėk be lapelių“ (2011 m.), ,,Mano kaimas – vilčių ir svajonių atolas“ (2010 m.).
Savo lėšomis 2011 m. Marija išleido poezijos knygą ,,Siūlėta marška“, kuri buvo pristatyta Kretingos rajono skaitytojams. 2011 m. pasirodė nauja poezijos knyga ,,Sutemos stiklo akyse“, pelniusi pozityvų pripažinimą. Knygoje atsiskleidžia sudėtingas lyrinio subjekto jausmų pasaulis, kurio aštrios likimo skeveldros raižo lyrinio herojaus širdį, kenčiančią ir mylinčią.
Kalbėdama apie kūrybą, autorė pripažįsta, kad tai sunkus sekinantis ir niekad nesibaigiantis procesas. Mintys suplūsta, kai jų nelauki, nesitiki ir suplūsta pratisa lavina. Kūrybinis impulsas įtempia visą kūną, veria galvą, atima fizines jėgas. Dažniausiai tai būna naktys, kai, rodos, tyla ir ramybė privalėtų slopinti mąstymą ir psichinę įtampą.
Rašytojos kūryboje dominuojanti spalva - juoda, nors autorė teigia, kad nėra poreikio rašyti apie tamsų pasaulį, kuriame vis daugiau ima įsiviešpatauti nusivylimas tikrove, žmonių susvetimėjimas, kultūros smukimas. Ji mano, jog filosofijos studijos turėjo poveikio požiūriui į laimę, tikėjimą, mirtį. Į būties klausimus autorė atsako eilėmis:

Išgąstis aklų akių
nuo mano drugio
kritusio į šukę gintaro lemties
Į dūžtančių bangų
švokštimą šaltą
Išgąstis į pulką vėjo angelų
leisgyvės gyvybės syvų.
Išgąstis skubėjimo
vėjomaišos nakties
Po nužydėjimo dagių
šaknis išrovė
Ir tuštuma juoda
Kiti - į žemės nugarą
kūnus įrėmę...
dar būsimų kliūčių
nesužymėjo...

Skaitant Marijos poetinį žodį, privalu stabtelėti, pasverti, pamatuoti. Ar svoris didelis, ar nueitas kelias prasmingas?... Dažniausiai užgula nerimas. Kas pasvers širdies dūžius, išmatuos nerimo dyglius? Apgaubia abejonė, ar taip suprantame rūpesčio, skausmo melodiją, kaip ,,dainuoja“ pati autorė? Aišku viena, jog kiekvienas poetinis žodis toks stiprus ir iškalbingas - jis negali praslysti paviršium, jis ,,graužiasi“ vidun. Pasikartojantys gluosnio, klevo, žalių žvakių, kadagio, ananasų, juodos marškos motyvai suteikia paslaptingumo, įtampos, iškelia vis naujus klausimus, į kuriuos norint atsakyti, neužtenka poetinio pradžiamokslio.
Poetinės abėcėlės rašytoja moko ir mokinius, ragina nenupūsti kūrybinės minties, kviečia ,,atverti vartus“ įkvėpimo pliūpsniui.
Marija nevadina savęs prisiekusia optimiste, tačiau tvirtai tiki gyvenimo aušra, Lietuva ir niekada nebus tarp tų, kurie išvyksta svetur.
Marija Bučkienė dalyvauja kūrybinių darbų (dekupažo, puokščių) parodose, dalį savo laiko skiria labdaringų darbų organizavimui. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro savanoriais.
Šiuo metu rašytoja rašo romaną ,,Dalia, arba šalia gyvenimo“.


Parengė Janina Šidlauskienė