Anykščių kraštotyrininkių tradicinis patiekalas „Legumina iš bulbių“

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 429 balsai)


Anykščių kraštotyrininkių tradicinis patiekalas „Legumina iš bulbių“

Turinys


Originalo kalba receptas patiekalo „Legumina iš bulbių“


Dešimtį karštų bulbių nulupus, arba išvirus nuskustas, trinti su ketvirtadaliu svaro sviesto, pridedant keturis kiaušinius, ir keturis trynius; išplakus įdėti du šaukštus cukraus ir, putas nuo keturių kiaušinių sumaišyti ir kepti.


Recepto atradimo istorija


Lietuviškos spaudos draudimo laikais, prieš 120 metų – 1893 m. išleista viena pirmųjų, o gal ir pirmoji, lietuviškai parašyta kulinarijos knyga „LIETUVOS GASPADINĖ arba PAMOKINIMAI kaip prigulinčiai SUVARTOTI DIEVO DOVANAS“. Ją parašė Anykščių krašte Griežionėlių dvarelyje gyvenusi pirmoji mūsų literatūroje prozininkė Liudvika Didžiulienė-Žmona.

http://grazitumano.lt/wiki/index.php/Did%C5%BEiulien%C4%97_Liudvika_-_%C5%BDmona


Liudvika Didžiulienė-Žmona, 1900 m. (Povilo Višinskio nuotrauka iš bibliotekos archyvo)


Būdama dvylikos metų Liudvika jau žinojo kulinarijos paslaptis, ne tik virė, kepė pyragus, bet ir pati audeklą įtaisydavo, verpė ir audė. Sudėjusi savo maisto gaminimo patirtis L. Didžiulienė išleido knygą skirtą gaspadinėms. Knygos Prakalboje (Pratarmėje) autorė rašė (tekstas netaisytas, originalus iš knygos):


„Tamstos ne viena, jaunos mano gaspadinėlės, išvydusios šias knygeles, pasakysite:„oi, kam čia man jų reikia, aš ir be knygų moku gaspadinauti, o čia da nauja išlaida, nereikėjo mano motinėliai – nereikia nė man: kaip išvyrsiu, teip pavalgysiu...“ O aš tamstoms pasakysiu, kad būtinai reikia pasimokinti, nors iš knygelių, o išlaida čia visiškai maža, palyginus su visoms nereikalingoms tamstų išlaidoms. Matote, kad svietas eina vis pirmyn ir pirmyn. Nebepakanka jau šiupinio, stakanio, sarienės ir paprastų ragaišių...<...>

Šioje knygelėje rasite aprašyta keliatą valgių, lengvai ir pigiai sutaisomų. Viskas darosi iš naminių daiktų, tik druska, pipirai, cukrus ir keli kiti mažmožiai reikia pirkti. Išpildykit, kaip parašyta, o aš užstoviu, kad jeigu iš pirmo karto nenusiduos, tai iš antro karto tikrai pasiseks“.



Knygos viršelio nuotrauka iš interneto http://europeana.eu


Žmonos knyga sulaukė didelio šeimininkių dėmesio. 1893 m. ji buvo papildyta ir išleista antrą kartą.


Knyga dar pakartota 1895 metais, o 1904 metais vėl sulaukė dviejų leidimų ir 1927 m. dar kartą išleista. Tai buvo Lietuvos kaimo moterims lyg pirmasis lietuviškas kulinarijos vadovėlis.


Kada L. Didžiulienė paklausdavo moterų, kur jos išmoko tokias gardžias dešras padaryti, tokius skanius sūrius suslėgti, šios atsakydavo, kad iš knygos „Lietuvos gaspadinė“ visai nežinodamos, kad jas kalbina pati knygos autorė.


Papildžiusi ir parengusi „Lietuvos gaspadinę“antram leidimui, knygelės pabaigoje Žmona parašė: „Pažadinta ir padrąsinta žodžiais vieno labai garbingo Lietuvio, parašiau šias knygeles. Dyvai, kad man iki šiolei neužėjo ant mislies, kad tai išties daugeliui gali būti naudinga. Taigi, jei tos mano knygelės ras skaitytojus ir bus anų maloniai priimtos, ne man, bet garbiam S. B. teesti dėka ir garbė“.


Pasak Anykščių krašto rašytojos Mildos Telksnytės, tyrinėjusios L. Didžiulienės –Žmonos rašytinį palikimą, S. B. – tai Silvestras Baltramaitis (1841–1981), bibliografas, etnografas, dirbęs Peterburgo (dabar – Sankt Peterburgas) viešojoje bibliotekoje, parengęs nemažai lietuvių bibliografijos ir etnografijos darbų, pasirašinėjęs B. Žiemkenčiu, Dagiliu, Juodulaičiu ir kitais slapyvardžiais. S. Baltramaitis iš Peterburgo į Griežionėles Didžiuliams siuntė knygas, buvo jų jauniausios dukters krikštatėviu. Pasivaišinęs L. Didžiulienės dešromis, skilandžiais, jis ėmė įkalbinėti Liudviką parašyti knygą apie valgių gaminimą. Pasak M. Telksnytės, jis tol nedavęs ramybės savo laiškuose, kol Liudvika ėmėsi darbo.


Šiandien mums – bibliotekininkams – ši knyga įdomi ir kaip bibliografinė retenybė, ir kaip etnografinis daugiau kaip šimto metų lietuvių buities dokumentas, parodantis spaudos draudimo metų mūsų kalbos būseną, išlaikęs tuo laiku vartotus indų, valgių, prieskonių, svorio ir kiekio matų pavadinimus.

Lietuvos gaspadinės receptai šių laikų šeimininkėms

„Lietuvos gaspadinė“ neprarado savo praktinės reikšmės ir šiandien. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyrininkės tradiciškai gamina patiekalus iš Žmonos knygos „ LIETUVOS GASPADINĖ arba PAMOKINIMAI kaip prigulinčiai SUVARTOTI DIEVO DOVANAS“.


Tradicinis kraštotyrininkių patiekalas


Kraštotyrininkės: iš kairės Edita Stiklinskaitė, Skavė Meškauskienė ir patiekalo „Legumina iš bulbių“ gamintoja Ligita Matulienė, 2009 m. (Nuotr. Violetos Matelienės)



Bibliotekininkai organizuoja patiekalų iš šios knygos konkursus. Pirmasis konkursas įvyko 2009 m. kovo 16 d. Griežionėlėse, Didžiulių šeimos sodyboje, kur prieš daugiau kaip šimtą metų gyveno knygelės autorė, o dabar – įkurtas Didžiulių muziejus.
http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=330

Kraštotyros ir leidybos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ligita Matulienė iškepė patiekalą „Legumina iš bulbių“. Pagaminti tokį patiekalą pigu, o patiekti svečiams yra gražu ir valgyti skanu.

2013 m. gegužės 7 d. Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyrius šventė įkurtuves naujame bibliotekos pastate (Vyskupo sveras, Nr.1 ). Kraštotyrininkės kolegas bibliotekininkus skyriuje pasitiko su tradiciniu patiekalu „Legumina iš bulbių“.

Trečia iš kairės patiekalo kepėja kraštotyrininkė L. Matulienė, 2013 m. (Nuotr. V. Matelienės)


Kadangi Anykščių biblioteka pavadinta Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių vardu, o L. Didžiulienės-Žmonos knyga „GASPADINĖ arba PAMOKINIMAI kaip prigulinčiai SUVARTOTI DIEVO DOVANAS“ yra jau bibliografinė retenybė, straipsnio skaitytojams siūlome išbandyti dar vieno patiekalo receptą – „Kepto kurkino“ (kalakutas–A. B.).


Originalo kalba receptas patiekalo „Keptas kurkinas“

Gražiai išberklautą kurkiną palaikyti keliatą dienų pakabinus šaltai. Prikamšinti tokia koše: išvirti piene svarą ryžių, pridėti prie to pusę stiklo cukraus, cinamonų, dvi saujas razinkų, įmušti kiaušinius; gerai sumaišius prikamšinti gurklį kurkino; galima dėti ir vidun; arba nuplovus ir svarą slyvų, apibarstyti storai cukrumi ir prikimšti gurklį; arba apvirinti jeknas, skilvį, šmotelį telienos, viską smulkiai sukapoti, pridėti dvi saujas trupinto pyrago, tris kiaušinius, šaukštą sviesto, pipirų, druskos, vieną žalią kiaušinį; sumaišius gerai, kimšti kurkiną; tuo pat galima kimšti paršą, vištą ar kaplūną (gaidį).

SKANAUS!


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja