Antanas Pocius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (2 balsai)
Antanas Algirdas Pocius gimė 1931 m. gegužės 9 d. Viduklės valsčiaus Vanagiškių kaime. 1944 m. baigė Viduklės pradinę mokyklą, o 1947 m. Viduklės progimnaziją. Toliau kurį laiką mokėsi Raseinių gimnazijoje, tačiau vidurinius mokslus krimsti vis tik baigė Viduklėje. 1954 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultete, neakivaizdiniame skyriuje, dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1955 m. mokytojavo Anykščių raj. Aulelių 8-metėje mokykloje, 1957 m. paskirtas to paties rajono Žaliosios aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Anykščiuose žengti ir pirmieji kraštotyrinio darbo žingsniai: 1971 m. A. Pociaus rūpesčiu parengtas ir išleistas iki šiol išliekamosios vertės nepraradęs straipsnių rinkinys „Anykščiai“. 1980 m. persikėlė į Kauną. Čia jis vadovavo Literatūros muziejui, o vėliau buvo K. Petrausko muziejaus direktoriumi. 1986-1996 m. mokytojavo Kauno 12-ojoje, 47-ojoje, „Aušros“ vidurinėse mokyklose.
A. Pocius buvo vienas tų, kurie pirmieji pradėjo rūpintis Simono Stanevičiaus gimtosios sodybos Kanopėnuose išsaugojimu, jo iniciatyva 1989 m. įkurta Simono Stanevičiaus bendrija, tapusi pirmuoju kraštiečių sambūriu Raseinių padangėje. Bendrijos dėka vos ne kasmet pasirodo metraštis „Aitvarai“ (jau išleista 15 numerių), kuriame paskelbta daug vertingų straipsnių apie Raseinių karšto ir visos Žemaitijos istoriją. Nemažai jų parašė pats A. Pocius. Rengiant straipsnius „Aitvarams“, kaupiant kraštotyrinę informaciją kilo noras tas žinias susisteminti ir pateikti skaitytojams. Taip 1993 m. gimė pirmoji A. Pociaus knyga „Viduklė. Kraštas ir žmonės“. Kartu tai ir viena iš pirmųjų XX a. Raseinių kraštui skirtų kraštotyrinių knygų. Dabar, kai kasmet išleidžiama po keletą knygų apie mūsų rajono istoriją, kultūrą, gamtą, ne visada prisimename ir įvertiname tas pirmąsias kregždes, pranašavusias gausų kraštotyros derlių. Nemažą to derliaus dalį į krašto pažinimo aruodus supylė A. Pocius, įvairiuose leidiniuose, periodikoje paskelbęs per 80 straipsnių ir apybraižų istorijos, literatūros ir kultūros paveldo klausimais.
„Aitvarai“ buvo tik pirmasis (nors ir ilgiausias) S. Stanevičiaus bendrijos leidybinis projektas, nes savo eilės laukė kol kas Raseinių krašte savo apimtimi ir pateiktos informacijos visapusiškumu nepralenkta regioninė monografija „Viduklė“ (2002 m.). Turbūt dėsninga, kad jos sudarytojas ir daugelio straipsnių autorius taip pat buvo A. Pocius. „Viduklė“ iš sudarytojo pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų: tik pats Antanas žino kiek jam kainavo išmaišyti Lietuvą, kad užrašytų po visą šalį išblaškytų vidukliškių prisiminimus, iš jų ir archyvų skaityklose surinktų faktų nuausti vientisą istorijos pasakojimą. O dar reikėjo rūpintis knygos leidyba, sutelkti keletą dešimčių jos autorių – šį alinantį darbą gali įvertinti tik tas, kam pačiam jo teko imtis.
2001 m. išspausdinta A. Pociaus kartu su bendraminčiais sudaryta knygutė „Viduklės progimnazija. Moksleivių ir mokytojų atsiminimai“. O į duris jau beldėsi nauji darbai: Raseinių rajono švietimo skyrius prikalbino jį būti rengiamos knygos apie Raseinių rajono mokyklas vyriausiuoju redaktoriumi. Kartu su knygos sudarytoja Regina Petreikiene A. Pocius vėl pasinėrė į darbą. 2004 m. dienos šviesą išvydo didelės apimties knyga „Raseinių rajono mokyklos“, kurioje aprašytos ar bent paminėtos beveik visos kada nors šiame krašte veikusios mokyklos.
Aukščiausiu leidybinės ir kraštotyrinės veiklos tašku (kol kas) tapo 2008 m. išleista rajoną reprezentuojanti knyga „Raseinių kraštas“. Jos sudarytojas taip pat A. Pocius. O 2009 m. skaitytojai sulaukė dar vienos nenuilstančio Antano sudarytos knygos „Paupys“. Jo dėka apie turtingą Viduklės krašto istoriją sužinojo ir Lietuvos televizijos žiūrovai – A. Pociaus iniciatyva buvo susitarta su Nijolės Baužytės laidos „Mūsų miesteliai“ filmavimo grupe ir aktyviai su ja bendradarbiaujant sukurtas trijų dalių televizijos dokumentinis filmas „Viduklė“.
2011 m. išleista nauja kraštotyrininko knyga „Partizanų kapelionas kun. Algirdas Mocius“. Ir tai dar ne visi pono Antano darbai, nes jis yra ir šiuo metu spaudai rengiamos regioninės monografijos apie Domeikavos kraštą sudarytojas. Taigi Raseinių krašto rėmai jau per siauri – gerb. A. Pociaus organizacinius sugebėjimus, erudiciją įvertino ir kauniečiai. Už aktyvią kultūrinę veiklą Antanas apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo ir Ministro pirmininko atminimo medaliais, LR Kultūros ir Švietimo ministerijų, Raseinių rajono savivaldybės mero padėkos raštais.
Galime pasidžiaugti, kad su gerb. A. Pociumi jau seniai bendradarbiauja Raseinių rajono viešoji biblioteka. Dar 1984 m. užmegzti ryšiai su tuometinio Lietuvos literatūros muziejaus (dabar Maironio) direktoriumi A. Pociumi, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Vykdant šią sutartį muziejaus darbuotojai padėjo bibliotekai surengti literatūrinius vakarus, skirtus S. Stanevičiaus 185-osioms ir S. Nėries 80-osioms gimimo metinėms pažymėti. S. Stanevičiaus jubiliejaus minėjime dalyvavo Vilniaus universiteto prof. J. Girdzijauskas, pats Literatūros muziejaus direktorius A. Pocius, poetas A. Dabulskis. Ryšiai nenutrūko ir vėliau, tačiau jie ypač sustiprėjo bibliotekai bendradarbiaujant su S. Stanevičiaus bendrija. A. Pocius niekada nepamiršta aplankyti viešąją biblioteką su naujausių bendrijos leidinių nešuliu, jo dėka kiekviena rajono biblioteka turi knygas „Viduklė“, „Raseinių kraštas“, o 2010 m. didesniosios rajono bibliotekos gavo dar vieną ir ypač vertingą knygą – bendrijos išleistą įspūdingą faksimilinį S. Stanevičiaus raštų leidinį.
Kažin ar suklysime sakydami, kad Antano Pociaus gyvenimo moto yra beveik prieš 200 metų S. Stanevičiaus parašyti žodžiai „Gera tėviškei daryti“, tapę ir S. Stanevičiaus bendrijos šūkiu.
      Jonas Brigys, Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkas