Alfonsas Bernotas – senjorų senjoras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (74 balsai)
Alfonsas Bernotas – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) viceprezidentas, Asociacijos Ukmergės pirmininkas, vadovaujantis šiai organizacijai daugiau kaip 10 metų.
A.Bernotas gimė 1930 metų birželio 13 dieną Didžiasalio kaime, Ignalinos rajone, valstiečių šeimoje. Būdamas 10 metų, neteko mamos, todėl juos, tris vaikus, užaugino tėvas. Būdamas labai darbštus ir rūpestingas, tėvas stengėsi, kad vaikams nieko netrūktų. Tėvo darbštumą paveldėjo ir Alfonsas.
1950 metais baigęs Švenčionių vidurinę mokyklą, A.Bernotas įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1954 metais. Institute jis užsiiminėjo slidinėjimu, lengvąja atletika, alpinizmu, buvo užkopęs į Kaukazo kalnuose esančią 4 kilometrų viršukalnę Kugutaj Bašy.
Kartu su kaimynų dukra Elvyra Saplyte jiedu buvo pirmieji studentai iš gimtojo Didžiasalio, baigę aukštąjį mokslą. Po studijų A.Bernotas buvo paskirtas dirbti fizikos mokytoju į Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1955 metais sukūrė šeimą su toje pačioje mokykloje dirbusia biologijos mokytoja Irena, susilaukė dukters Lino ir dukters Saulės. Deja, jau 27-eri metai A.Bernotas našlys, saugantis brangius prisiminimus apie žmoną, šeimą, gyvenimą kartu.
1958 metais A.Bernotas buvo išrinktas Kėdainių rajono tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, 1964 metais tapo Biržų rajono vadovu, o 1973 metais atvyko į Ukmergę ir ėmė dirbti tuometinio rajono vykdomojo komiteto pirmininku. Šias pareigas ėjo 17 metų, kurie savo veikla buvo labai reikšmingi ir jo paties, ir ukmergiškių gyvenime. Per tuos metus mieste pastatyti Pivonijos ir Pramonės mikrorajonai, dvi naujos vidurinės mokyklos, Kultūros centro rūmai, Autobusų stotis, Pėsčiųjų tiltas per Šventąją, iškilo ne viena nauja gamykla.
Aštuonerius metus A.Bernotas plušėjo tuometinės Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje, dirbo Įstatymų sumanymų komisijos pirmininku. Jam vadovaujant šiai komisijai, to meto dar sovietinėje Lietuvoje. Buvusios Sovietų Sąjungos pirmojoje ir vienintelėje respublikoje, buvo priimtas Referendumo įstatymas, atgaivinta „Tautiška giesmė“, trispalvė Lietuvos vėliava ir valstybinė lietuvių kalba.
Prieš gerą dešimtmetį A.Bernotas įsteigė LPŽA Ukmergės skyrių, buvo išrinktas Asociacijos viceprezidentu ir Ukmergės skyriaus valdybos pirmininku, kuriuo dirba iki šiol. Skyriaus iniciatyva mieste pradėtas sodinti Svajonių parkas, kuriame šiandieną veši daugiau kaip 4 tūkstančiai ąžuolų, eglaičių, liepų, maumedžių, kitokių medžių. Asociacijos nariai – aktyvūs įvairių pilietinių akcijų, kultūros renginių dalyviai, mėgstantys keliauti, lankyti kolegas kituose rajonuose. Už pasiekimus visuomeninio bei žmogiškojo kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje A.Bernotas ne kartą buvo apdovanotas ordinais ir medaliais, Kunigaikščio Gedimino ženklu.
15 metų A.Bernotas vadovavo „Mūšos“ sodų bendrijai, kuri šalyje buvo įvertinta pavyzdinės bendrijos nominacija. Namuose sukaupta įspūdinga medžioklės trofėjų kolekcija. Alfonso bičiuliai, kolegos, artimieji puikiai žino, jog šis vyras niekada neišvažiuos į medžioklę be kaklaraiščio – tai pagarbos ženklas sau ir jaunystės pomėgiui, o tų kaklaraiščių, beje, jo spintoje ne tiek ir mažai – beveik 400. Ne mažiau įdomią ir turiningą kolekciją sudarytų pelnyti garbės, padėkos raštai, diplomai, jaunystės nuotraukų albumai, pasakojantys apie turiningą veiklą ir ne veltui bėgančius metus. Tokia nuotaika šis žmogus gyvena ir dabar, įžengęs į devintąją dešimtį . Jo didžiausia svajonė – ir toliau bendrauti su žmonėmis, keliauti, pažinti, mylėti, daryti gerus darbus savo kraštui ir jo žmonėms.