Aleksandravičius Petras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (5 balsai)
Aleksandravičius Petras - dailininkas, skulptorius.


Gimė 1906 m. spalio 21 d. Vartų k., Krosnos vlsč., Kalvarijos apskr.*, mirė 1997 m. gruodžio 25 d. Vilniuje. 1928-1933 m. studijavo skulptūrą Kauno meno mokykloje (pas J. Zikarą, K. Sklėrių, J. Mikėną) ir literatūrą universitete. 1936-1940 m. mokytojavo Šiaulių gimnazijoje. Nuo 1940 m. dėstė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. 1951-1977 m. Piešimo katedros vedėjas, nuo 1946 m. profesorius. Nuo 1953 dalyvavo parodose, Vilniuje surengė individualių parodų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro lyriniai psichologiniai įvairios formos (biustas, galva, reljefas) portretai (Žemaitės, 1946, K. Petrausko, 1950, J. Kėdainio, 1958, E. Mieželaičio, 1963, J. Miltinio, 1969, žmonos, 1980, J. Baltrušaičio, 1983). Sukūrė antkapinių paminklų (B. Sruogos, 1957, K. Jakubėno, 1960, J. Aleksandravičiaus, 1976, visi Vilniuje; J. Kriščiūno ir jo žmonos 1965, J. Jablonskio, 1966, abu Kaune), paminklinių skulptūrų (L. Ivinskio, 1958 Kuršėnuose, Žemaitės, 1970 Vilniuje, A. Vienuolio, 1982 Anykščiuose, J. Jablonskio 1992 Marijampolėje). Kamerinių skulptūrų (reljefai, skulptūrų grupės) pagrindinės temos - jaunystė, motinystė, darbas (Pajūryje 1938, Kopose 1966, Poilsis 1973, Pavasa ris 1975, Motina ir vaikas 1992, Tautos kančia 1994, Obuolius skina 1995). Skulptūros iš bronzos, medžio, marmuro, granito. Nuliejo akvarelių, vaizduojančių Vilnių ir jo apylinkes, pajūrį, nupiešė piešinių. 1951 m. apdovanotas SSRS valstybine premija, 1996 m. - Gedimino 3 laipsnio ordinu.


L.: Visuotinė lietuvių enciklopedija / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas - Juozas Tumelis … et al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001, T. 1, p. 312.