ATSIMINIMAI APIE SKULPTORIŲ BERNARDĄ BUČĄ

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,8 / 5 (22 balsai)
ATSIMINIMAI APIE BERNARDĄ BUČĄ

Su skulptoriumi Bernardu Buču susipažinau,kai jis vedė mano seserį Oną Kondrotaitę  1962 metais.Buvo paprastas,geros širdies,su visias rasdavo bendrą kalbą.Visuomet geros nuotaikos,atsiveždavo lūpinę armonikėlę,gražiai grodavo ir pats vienas šokdavo linksmindamas vaikus.

Pats gimęs ir augęs kaime,mėgdavo ir apie gyvulius,daržus,kaimiškus darbus pakalbėti, sakydavo ,,pasiilgau kaimiškos gamtos.

Dažniausiai važiuodavom į mišką su arkliais,nes to norėdavo jo dukrytės Rasa ir Aušra,kurias jis labai mylėjo.Atvažiuodavo labai trumpam, nes daug dirbo,dažnai ir sekmadieniais neišeidavo iš dirbtuvės.Tik vasarą kokiai savaitei nuvažiuodavo prie jūros pailsėti į Palangą.

Kai  susirgo paralyžiumi,labai dar norėjo pasveikti,sakydavo:,,kad nors dar pagyvenčiau,kad dar mergaites užauginti,išmokinti suspėčiau.

Vyresnioji Bučo dukra Rasa gimusi 1963m. baigusi Koncervatoriją,ištekėjusi,gyvena Kaune.

Jaunesnioji Aušra  gimusi 1965m. ištekėjusi už poeto G.Dabrišiaus,augina dvi dukras.



Papasakojo Zofija Zubauskienė(1938) 2008m.

Užrašė Regina Vasiliauskienė