A.Griganavičius: Mums reikia tos mūsų Lietuvos!

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (1 404 balsai)

Iš straipsnių ciklo: Albertas Griganavičius, LPS Šiaulių krašto aktyvistas prisimena...



- Nereikia man tos jūsų Lietuvos! - piktai sviedė moteriškė ir, vilkdama sunkius ryšulius, nuskubėjo į turgų, kai užpernai, rinkdami parašus dėl Molotovo-Ribentropo pakto panaikinimo ir okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, pakvietėme ją pasirašyti už nepriklausomą Lietuvą. Tą dokumentą pasirašė milijonai žmonių - už save, už mūsų visų Lietuvą. Skaudžiai įsmigo atmintin tie nedraugiški žodžiai, ir štai jų šiurpus aidas gudžiąją sausio naktį atsiliepė pabūklų ir automatų šūviais. Nebespėjau paklausti moteriškės, ko ji gyvena toje ne savo Lietuvoje, kam mindo jos žemę ir valgo jos duoną. Šiandien tas pats klausimas tinka LTSR piliečių, nacionalinio gelbėjimo, streikų ir kitokiems komitetams ir jų kūrėjams LKP (TSKP), kurie niekaip negali susitaikyti su realia padėtimi: jų era jau pasibaigė, mes kuriame savo Lietuvą su teisėta savo valdžia ir įstatymais. Jie ne tik atgaivino senuosius staliniškus kruvinos veiklos metodus, bet ir senų laikų terminiją - pradėjo susivienijusią tautą vadinti grupuote, nacionalistais, ekstremistais. Siekdami vėl užgrobti valdžią, jie stengiasi pasauliui įpiršti mintį, kad Lietuvoje bręsta pilietinis karas ir kad jis jau vyksta, bet argi galima vadinti pilietiniu tokį karą, kai vienos valstybės piliečius užpuola kitos valstybės piliečiai ir į beginklius šaudo reaguliarioji kariuomenė?

Jų atsišaukimuose parašyta: „Landsbergininkai, pasiduokite, neprovokuokite naujų aukų". Betgi aukų tikrai nebūtų buvę, jei tie tautos „gelbėtojai" nebūtų šaudę beginklių. Tikroji ekstremistinė grupuotė yra būtent LKP, norinti bet kokiomis priemonėmis išsaugoti Lietuvoje svetimos valstybės interesus. Ne tas kovos matas! Čia jų mažuma, čia jų balsą nustelbia galingai vilnijantis „Lie-tu-va, būk lais-va!", bet užtat jie savo valiai reikšti pasitelkė svetimą kariuomenę, prieš kurią dreba pasaulis. O mūsų - dauguma, mes - visa tauta. Tauta, kuri niekam negrasina, net prieš tankus stoja apsiginklavusi daina, malda, begaliniu laisvės troškimu ir dėl to nenugalima. Mūsų taikingumu, aiškiu tikslo suvokimu ir ryžtingu jo siekimu, drąsa stebisi visas pasaulis, ir net dalis tų, kurie dar vakar ėjo prieš mus, dabar tampa mūsų draugais. Mūsų gretos tvirtėja, ir tai, be abejo, parodys būsimos apklausos rezultatai. Mes labai aiškiai pamatėme, kuo baigėsi „šlovingosios" TSKP vadovaujamas nenukrypstamas žengimas į šviesiausiąkomunizmo rytojų ir Maskvoje paskelbtaglasnostj irperestrojka, todėl nesileiskime dar kartą suklaidinami, nepasiduokime suaktyvėjusiai „tautos gelbėtojų" propagandai ir vasario 9-ąją atėję prie urnų visi pareikškime: esame galutinai apsisprendę, esame savo žemės šeimininkai, savo gyvenimą tvarkysime taip, kaip mes norime, mums reikia tos mūsų Lietuvos, nepriklausomos ir demokratinės.

Literatūra

Griganavičius, Albertas. Mums reikia tos Lietuvos! // Šiaulių naujienos. - 1991, vas. 6, p. 1