„Jono Avyžiaus vaikystės ir jaunystės takais“

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (34 balsai)

„...Čia derlingos Šiaurės Lietuvos lygumose, mano šaknys, teikusios daugiausia peno kūrybos medžiui...“

(Jonas Avyžius).

Turinys

Jono Avyžiaus gimtinė

Jonas Avyžius gimė 1922 metais gegužės 16 d. Joniškio rajone Mėdginų kaime ūkininko šeimoje.

Čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, į Mėdginus buvo nuolatos sugrįžtama pabūti, sušilti po gimtųjų namų stogu, Mėdginų kaime iki šiol tebegyvena jo seserys Adolfina ir Stanislava, buvę draugai. Mėdginų ir Kepalių žmonės galėtų papasakoti ne vieną istoriją, koks jis būdavo gimtajame kaime su draugais ir kaimynais.

Taip atrodo J. Avyžiaus gimtoji sodyba dabar. Joje tebegyvena rašytojo sesuo Adolfina.


Kaip pasakoja Jono Avyžiaus seserys, jų tėvai Mėdginų kaime įsikūrė labai seniai. Mėdginai – jų tėvelio, Kazimiero Avižiaus, gimtinė. Mama -Domicelė Kragytė - kilusi iš Darginių (Joniškio rajonas) kaimo.

Jonas - vyriausiasis šeimoje sūnus, labai mylėjo ir gerbė savo tėvus, seseris, krikštatėvius.

Tėvai ir brolis Alfonsas, kuris mirė penkerių metų, palaidoti Pošupių kaimo kapinėse.

Vaikystė

Jonas Avyžius pradinę mokyklą baigė Mielaičių kaime, kurioje jau pradėjo rašyti pirmuosius kūrinėlius. Pasak J. Avyžiaus seserų, "išeina į laukus, nuvaro vagą aplinkui, išsitraukia sąsiuvinį, užsirašo kažką. Tėvas juokdavosi, kad bus rašytojas".

Taip atrodo Mielaičių pradinės mokykla, kurioje mokėsi būsimasis rašytojas. J. Avyžiaus žodžiais "Mielaičių mokytoja, kaip mes vaikai ją vadindavome, man buvo pati gražiausia ir protingiausia moteris pasaulyje". Jonas labai stengėsi mokytis, bet visada namuose spėdavo padėti tėvams. Kaip pasakoja vaikystės draugė Ona Rakauskienė, jos tėvai buvo kaimynai su Avyžiaus tėvais, o su Jonu Mielaičiuose kartu mokėsi mokykloje, vaikystėje dažniausiai susibėgę žaisdavo ūkininkus: kiekvienas turėdavo pasisodinęs tokius mažus daržus, kuriuose augo rugiai, miežiai, daržovės.

J. Avyžius mylėjo žemę, tačiau žemės darbus nelabai norėdavo dirbti. Pasak seserų, "išėjęs į laukus dirbti, žiūrėk jau ir nusitvėręs kokią knygą, o namuose leisdavo laikraštėlius".

Jaunystė

Baigęs Mielaičių pradžios mokyklą, 1934 metais įstojo į Joniškio gimnazijos trečią klasę.


Nuo 1939 metų mokslus tęsė neakivaizdiniu būdu, dirbdamas tėvų ūkyje.

Mokydamasis Joniškio gimnazijoje J. Avyžius gyveno Joniškyje Žagarės gatvėje.

Savaitgaliais Jonas grįždavo į Mėdginus padėti tėvams. Seserys pasakoja, kad jis, išardęs mamos verpimo ratelį, už kurį gavo pylos, buvo sumeistravęs kuliamąją mašiną. Kuldavo rugių varpas. Prisisodino obelų, kriaušių ir kitokių vaismedžių ir aptvėrė tvora. Tai buvo jo sodas. Labai mėgo bites, jau suaugęs turėjo bityną. Viduryje kaimo esančioje daržinėje, kurioje vykdavo šokiai, rengdavo vaidinimus, pats rašydavo scenarijus, režisuodavo.

Siekti aukštojo mokslo sutrukdė sovietinė okupacija ir netrukus prasidėjęs karas. 1944 metais J. Avyžius buvo mobilizuotas į tarybinę armiją drauge su kitais gimtojo kaimo vaikinais. Dalyvavo mūšiuose Kurše, Latvijoje.

Sugrįžimas namo

. Avyžiaus mamos sesers dukros Vlada Briedienė ir Emilija Kvašytė Joną Avyžių prisimena tylenį, nelabai kalbų, vis rašantį: „kada tik parvažiuodavo - vis su knyga rankose. Padėdavo tėvams, seserims, geros širdies visi buvo.“

Bronė Baltienė su kurios vyru Juozu Balta J. Avyžius buvo draugai, jaunystėje kartu krepšinį žaisdavo ir susitikdavo visada, kada tik rašytojas grįždavo į Mėdginus, pasakoja, kad, kai kaimo žmonės turėdavo reikalų Vilniuje, visada apsistodavo pas Avyžius.

Kaip pasakoja J. Avyžiaus pusseserė Vlada Kazimieraitytė, Jonas Avyžius ir Eduardas Mieželaitis buvo labai geri draugai. O Joniškio krašte ūkininkai sėdavo tokį mišinį pašarui - avižos su miežiais. "Vienas Avyžius, kitas Mieželaitis - išleiskim bendrą knygą - "Avyžmiežiai". Tačiau šių kūrėjų be galo skirtinga kūryba, tad tai ir paliko kalbomis.

Joniškio rajono J. Avyžiaus biblioteka rengiasi įkurti rašytojui skirtą nedidelį muziejų. Joniškio bibliotekos rūpesčiu, 2002 metais, pažymint 80-ąjį rašytojo gimtadienį, šalia jo gimtosios sodybos Mėdginų kaime pastatytas dailaus ąžuolo stogastulpis.

2004 metais Joniškio viešajai bibliotekai suteiktas kraštiečio rašytojo Jono Avyžiaus vardas.

2007 metais, pažymint Joniškio Jono Avyžiaus bibliotekos 70-ąjį įkūrimo jubiliejų ir rašytojo Jono Avyžiaus 85-ąsias gimimo metines, biblioteka pasipuošė vitražu su rašytojo portretu.

Vitražo autorė - dailininkė Neringa Vasiliauskaitė

Rašytojo žmonos, Irenos Litvinaitės-Avyžienės padavanoti asmeniniai Jono Avyžiaus daiktai, knygos, rankraščiai yra saugomi Joniškio viešojoje bibliotekoje, kuri vadinasi jo vardu. Ir tai yra tarsi tikrasis rašytojo sugrįžimas namo, į gimtąsias vietas, į savo vaikystę ir jaunystę.


Šaltiniai: Ekspedicija Mėdginuose "Jono Avyžiaus vaikystės ir jaunystės takais" [Elektroninis išteklius]/ projekto autorė V. Kuprevičienė; vykdytojai I. Vilčiauskas, A. Danielius.- Joniškio r. savivaldybės J. Avyžiaus viešoji biblioteka, 2005.- 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).

Joniškio J. Avyžiaus viešosios bibliotekos metraštis