Žymiausios Katyčių vietos

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (154 balsai)

Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV a. Pasak legendos Katyčių apylinkėse siautėjęs maras ištuštino kaimą. Naujai atsikėlę žmonės rado kaimą, kuriame nebuvo nė gyvos dvasios. Jie klaidžiojo apžiūrėdami namus ir rado katę su šešiais katyčiais, iš čia ir kilo Katyčių pavadinimas.

Ko gi šiandien įdomūs, apsilankyti kviečiantys Katyčiai?

Tai evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 metais. Didžiausią indėlį bažnyčios statybon įdėjo vietos bei apylinkės gyventojai, kurie ne tik paaukojo nemažą dalį lėšų, bet ir daug prisidėjo darbu: iš netoliese esančio Akmeniškių kaimo rogėmis buvo gabenami akmenys, iš kitų apylinkės vietovių – mediena bei kitos tam reikalingos medžiagos. 1894 metais bažnyčia pertvarkyta, tada ji įgijo „griežto stačiakampio„ formą: ilgis 25 m, plotis 12 m. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, vieną iš jų bažnyčiai padovanojo Prūsijos karalienė Luiza. Trys bažnyčios varpai skambėjo iki 1955 m. Tais metais sovietinės valdžios įsakymu buvo nuimti varpai, nugriautas bokštas, sunaikinti vargonai, užmūryta sakykla. Bažnyčia paversta kultūros namais, tačiau žmonės tokių „kultūros įstaigų“ nelankė ir 1957 metais bažnyčia, bolševikams pareikalavus „susimokėti už remontą“ buvo grąžinta tikintiesiems. 1994 metais dalį lėšų skyrus valstybei bei surinktų Lietuvoje ir užsienyje buvo atlikta bažnyčios restauracija (žr. 1 pav.).

1 pav. Evangelikų liuteronų bažnyčia


Šalia bažnyčios, kelių link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių sankryžoje įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis (žr. 2 pav.), 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais.

2 pav. Turgaus aikštė


Vienas iš jų - senasis mokyklos pastatas (žr. 3 pav.). Šioje mokykloje mokytasi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Mokykla šiame pastate buvo iki 1978 metų.

3 pav. Senasis mokyklos pastatas


2003 metais Katyčių miestelį papuošė sirenos bokštas. Seniūnės iniciatyva ir bendruomenės pastangomis, sirena sumūryta iš akmenų, viršuje įrengta pati sirena (žr. 4 pav.).

4 pav. Sirenos bokštas


Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi vandens ir garo jėga. Po rekonstrukcijos išliko malūnas varomas elektra (žr. 5 pav.).

5 pav. Malūnas


Netoli Katyčių esančiame Akmeniškių kaime, Šyšos dešiniajame krante yra Akmeniškių per 20 metrų aukščio piliakalnis, dar vadinamas Didele Pilaite, Švedkalniu, Margpiliu, Pilimi (žr. 6 pav.). Piliakalnis apaugęs pavieniais smarkiai išretintais medžiais. Pagal padavimą ant piliakalnio viršaus buvo senovėje skylė, tai nugrimzdusios bažnyčios kaukarėlė, į ją įmestas akmenėlis labai nusigarsėdavo. Pietų laike matydavo ant jos viršaus vaikščiojančias mergas: viena iš jų , šalia pilaitės ganančiam kerdžiui prisiartinus, meldė jas bučiuot, nes iš pilaitės jų dar daugiau išeinančių. Kerdžius tai ir apsiėmė, o tad viena po kitos išėjo: paskui atėjo didžiai bjauri merga, kurią jis nei per šilkinę skepetą nebučiavo ir tuomžyg, kačeig bažnyčia jau į pusę iškilusi buvo, vėliau nugrimzdo su mergomis.

6 pav. Akmeniškių piliakalnis

Šaltiniai

1. Katyčiai istorijos verpetuose: [Mašinraštis]/ parengė Marina Lodusova; Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filialas. - Katyčiai, 2002. - [69] l.: iliust. - Dalis darbo yra spaudos kopijos ir iškarpos. - Literatūros sąrašas: l. 68 (3 pavad.). - Kita lapų pusė tuščia. Įsegtas.

2. Užmirštieji prūsai: archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai. - Vilnius: Mintis, 1999. - 360 p.: iliustr.