Žvilgsnis į Kupiškį

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (158 balsai)

Tai kas gi yra tas Kupiškis ir Kupiškio kraštas? Miestas – tai centras mažiausio Panevėžio apskrities rajono, kuris ribojasi su Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Anykščių rajonais. Rajono teritorija – 108 tūkst. ha, kurių ketvirtadalyje teritorijos ošia miškai, 58,89 proc. ploto užima žemės ūkio naudmenos. Miestai ir gyvenvietės užima 2,31 proc. teritorijos ploto, 2,4 proc. tyvuliuoja vandenys, o pramonės, verslo objektams, keliams ir kitai paskirčiai lieka apie 11 proc. teritorijos. Į pastaruosius įskaičiuojamos ir pelkės, tarp kurių ir kupiškėnų su rokiškėnais pasidalinta Notigalė – vienas didžiausių spanguolynų šalyje.

Kupiškio rajone gyvena 23,7 tūkst. gyventojų, o mieste 7947 (2009 m. pradžioje). Antrajame rajono mieste – Subačiuje – gyventojų esama 2,5 karto mažiau negu Kupiškyje, Miestų gyventojai sudaro 39,2 proc., kaimų – 60,8 proc. visų gyventojų.

Tautinė rajono gyventojų sudėtis pastaraisiais dešimtmečiais mažai kintanti: 96,4 proc. – lietuvių, 2,4 proc. – rusų, po 0,2 proc. – baltarusių ir lenkų, o 0,8 proc. kitų tautybių.

Rajono savivalda – kaip ir visoje Lietuvoje – paremta juridiniu ir ekonominiu savarankiškumu bei tiesioginiu piliečių dalyvavimu renkant 25 asmenų Kupiškio rajono savivaldybės tarybą. Kaimo gyventojų reikalais rūpinasi 6 seniūnijos: Alizavos, Kupiškio, Noriūnų, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių.

Kupiškio miesto centre yra aikštė, pavadinta bene garsiausio visų laikų kupiškėnų klasicistinės architektūros kūrėjo, kilusio iš Migonių kaimo Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vardu. Čia įsikūrusios svarbiausios rajono įstaigos, bankai, verslo įmonių biurai. Už paminklo L. Stuokai – Gucevičiui, kurį sukūrė skulptorius Vaclovas Krūtinis – buvusios žydų sinagogos pastatas. Dabar tai – viešoji biblioteka. Čia 2004 m. atidengta Kupiškyje 1941-aisiais nužudytų žydų atminimo lenta. Joje surašyti visų 816 žuvusiųjų vardai, pokario metais kruopščiai surinktų kraštotyrininkės Stefanijos Glemžaitės ir jos talkininkų bei papildyti aukų artimųjų ir jų palikuonių.

Priešais centrinę aikštę – Gedimino ir Vytauto gatvių sankirtoje – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pastatas. Čia pat laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcija bei VšĮ Kupiškio verslo informacijos centras, kuriame specialistų konsultacijų prireikia ir jau turintiems patirties, ir jauniems verslininkams, ir tik ketinantiems šios veiklos imtis. Kitapus gatvės – neseniai veiklą pradėjęs rajono Turizmo informacijos centras.

Miesto aikštėje pamatysite įspūdingą Henriko Orakausko ąžuolinių skulptūrų grupę, įamžinančią nepamirštamo Etnografinio liaudies teatro vaidinimo „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ atlikėjus. Aikštėje ir jos prieigose rasime apie dešimt šio dailininko metalo plastikos darbų, mažųjų skulptūrų.

Prie pat Kupos upės, iš kurios vardo kilęs ir miestelio pavadinimas, priešais kultūros centrą išvysime romantišką abiejų miesto upių personifikaciją – H. Orakausko skulptūrą „Kupos ir Lėvens santaka“, o Gedimino gatvės tęsinyje, tvenkinio viduryje, pamatysite ir jo įspūdingą, ošiantį fontanais „Baltų pasaulio medį“ su mitologijos ženklais ir šakose tupinčiais paukščiais. Keliolika metų gyvenęs ir dirbęs Kupiškyje dailininkas jį puošė daugiau nei 20 savo darbų, pelnydamas kupiškėnų meilę ir pagarbą.

Jeigu keliaujate per miestą, reikėtų užsukti ir į čionykščių architektų Euchridos ir Vytauto Sipavičių vaizduotės kūdikį – Kupos slėnio parką, kuris nuo Kultūros centrą rėminančios krantinės ateityje dar tęsis į vakarus. Mat šis projektas tęstinis – per keletą metų parkas sutvarkytas atskirais tarpsniais nuo pat Atodūsių tilto: nutiesti takai, sutvarkytos pakrantės, įrengti pėsčiųjų tilteliai (dabar kitą krantą mieste per Kupą žmonės gali pasiekti 7 tiltais). Per vasarų plenerus medžių drožėjai sutvarkytąją parko atkarpą papuošė dekoratyvinėmis skulptūromis ir funkciniais dirbiniais, pritaikytais vaikų ir suaugusiųjų poilsiui.

Šis sėkmingai įgyvendinamas projektas šalyje pelnė pirmąją vietą, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo, tad finansavimo yra gavęs ir iš ES fondų.

Kita kupiškėnų ir jų kaimynų mėgiama poilsio vieta – Kupiškio marios. Jos atsirado 1984 m. užtvenkus Lėvenį ir banguoja 824 ha plote. Tai trečiasis pagal dydį vandens telkinys Lietuvoje, traukiantis čia ir žvejus mėgėjus, ir buriuotojus. Nuo 1997 m. vasaros mariose kasmet rengiamos burlaivių ir burlenčių varžybos. Siekiant Kupiškio marias geriau pritaikyti rekreacijai ir vandens turizmui, vykdomas tęstinis projektas kartu su Latvijos Respublikos Rėzeknės rajono savivaldybe.