Žiežmariuose išlikusi žydų sinagoga

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (8 balsai)
Įsikūrę geroje geografinėje vietoje (prie judraus vieškelio, jungusio Vilnių ir Kauną), Žiežmariai traukė įvairių tautybių amatininkus ir prekybininkus, kurių dėka jie tapo didžiausiu regiono prekybos ir amatų centru. Didelę miestelio prekybininkų ir amatininkų (taip pat ir visų gyventojų) dalį daugelį metų sudarė žydai, kurie čia nuolat apsigyveno nuo XVIIa. III ketvirčio, kai po 1654-1667m. karo Žiežmariuose beveik nebeliko vietinių gyventojų. Dėl tos pačios priežasties žydai apsigyveno ir daugelyje kitų ištuštėjusių etnografinės Lietuvos miestų bei miestelių. Iki karo Žiežmariuose gyveno tik vienas kitas žydas.
Į bendruomenę susibūrę žydai ėmėsi žygių dėl sinagogos statymo. 1676m. Žiežmarių klebonas nenorėjo leisti Žiežmarių žydams statyti sinagogos, kadangi šie neturėjo vadovo leidimo. Vilniaus vyskupo 1690m. rašte, kuriame grasinama žydams bauda, jeigu jie pasistatys sinagogą, nurodoma, kad žydų kulto pastato Žiežmariuose anksčiau nebuvo. Galiausiai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Sobieskis (valdęs 1674-1696m.) suteikė žydams privilegiją pasistatyti sinagogą, vadinasi sinagoga Žiežmariuose buvo pastatyta tarp 1690-1696m.
Išlikusi Žiežmarių žydų sinagoga
Išlikusi Žiežmarių žydų sinagoga


Po dviejų šimtmečių (1889m.) Žiežmariuose veikė 1 sinagoga ir 2 žydų maldos namai. Kadangi vieni maldos namai buvo pastatyti be leidimo, tai Trakų apskr.. policijos vadas, vykdydamas gubernijos valdybos įsaką , 1891m. rugsėjo 2d. ją uždarė. Leidimas atidaryti maldos namus buvo gautas 1892m. pradžioje, kai gubernijos valdybos II skyriaus pranešime buvo prisimintas vienas įstatymas, skelbiantis: jeigu miestelyje žydų namų yra tik 30, leidžiama statyti vienus maldos namus; jeigu miestelyje žydų namų yra iki 80, leidžiama statyti sinagogą; o jeigu žydų namų daugiau nei 80, 30-čiai namų leidžiama statyti po maldos namus, 80-čiai namų leidžiama statyti po sinagogą. Žiežmariuose buvo 162 žydų namai, todl vienų maldos namų uždarymas yra minėto įstatymo pažeidimas.
Tarpukariu miestelyje vėl veikė viena sinagoga, kurios pastatas išlikęs iki mūsų dienų. Tai viena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų. Ši sinagoga žydų miestelyje – štetle – statyta XIX amžiaus viduryje, jos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Kilus gaisrui, 1920 metais - atstatyta. Monumentalaus tūrio, ištęsto stačiakampio plano sinagogos vyrų salę apšviečia 18 arkinių langų. Šioje salėje centrinėje dalyje išlikusios dvi iš keturių kolonų, tarp kurių buvo įkomponuota bima, skirta žydų šventraščiui – Torai – skaityti. Moterų galerijoje sinagogos antrame aukšte išlikę arkinės angos.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Žiežmarių žydų bendruomenė turėjo apie tūkstantį narių, kurie sinagogoje ne tik melsdavosi. Sinagoga taip pat buvo mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Po karo Žiežmariuose žydų nebeliko, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu. Vietos gyventojų iniciatyva dabar ji išvalyta ir laukia rekonstrukcijos.


Literatūros šaltiniai:

Kaišiadorių regiono žydai/ Rolandas Gustaitis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. / ISBN  9986-646-29-4

Nuotraukos autorius: Mindaugas Steponavičius