Žemaičių tautiniai rūbai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (101 balsai)
Žemaičiai išsiskiria raudonmargių žičkinių skarų gausa. Marškiniai balti drobiniai, rankogaliuose ir perpetėse įaustais raudonų žičkų - ruoželių, dobiliukų raštais.
Žemaičių XIX a. marškinių muziejų rinkiniuose nedaug. Jie dažniausiai tunikinio sukirpimo, su perpetėmis, pašukiniais ar pakuliniais pridurkais (kai kuriose vietovėse vadinti sterblėmis “sterblia”), ilgomis rankovėmis. Vyriški marškiniai, kaip ir moteriški, buvo siuvami iš tokios pačios drobės, vienodai kerpami. Skiriasi tik detalėmis: apykaklės forma, papuošimu. Vyriški marškiniai siuvami su stačia apykakle, siuvinėjami rankogaliai, apykaklė, marškinių priekis.


XIX a. sijonai dryžuoti ir languoti, siūti kelių tiesių palų, užpakalyje gausiai raukti. Išilgadryžiai sijonai dėvėti beveik visoje Žemaitijoje. Skyrėsi spalviniai deriniai ir dryžių išdėstymas.

Žemaičių XIX a. prijuostės dažniausiai išilgadryžės, siūtos iš skerso audinio, vienapalės. Jų ilgį lėmė audinio plotis - 65-85 cm. Kai kurios XIX a. I pusės - vidurio prijuostės labai plačios - siekia net 170-240 cm. Palyginus su kitų sričių prijuostėmis, žemaitiškos yra trumpesnės ir žymiai platesnės. Liemenes siuvo iš namie austų ir fabrikinių audinių. Namie austos liemenės vilnonės, pusvilnonės smulkiai ir stambiau languotos bei skersadryžės. Žemaičių liemenės trumpos.


Galvos danga XIX a. Žemaitijoje, kaip ir kitose etnografinėse Lietuvos srityse, skyrė moterį nuo merginos. Merginų galvos apdangalų muziejų rinkiniuose mažai išlikę. Merginos puošėsi natūralių gėlių vainikais, galionais, rangėmis. Moterys dėvėjo šilkinio, medvilninio vilnonio audinio siūtas kepurėles, žiemą - pašiltintas vata. Ypač puošnios baltos medvilninės siuvinėtos kiauraraščiu kepurėlės su raišteliais.


Skareles ryšėjo ir moterys, ir merginos. Būdinga, jog žemaitės XVIII - XIX a. ryšėjo net po kelias skareles. Pagal XIX omžiaus mada muotrėška tor būtė „kāp rogiū kopelė”. Jē nuorem tēp atruodītė, torem tēp pat, kāp babūnelės vėlktėis – ne vėina sėjuona, vo bėnt tris-keturis. Apatėnē gal būtė baltė, druobėnē, kiauraraštio siovėnietė. Gal būtė ėr ivairiū spalvū, tomsė, siovėnietās pažemēs, skersā drīžoutė, longietė. Šiaurės vakarū Žemaitėjuo dėdėlē liuob nešiuotė rauduonus posvėlnuonius, jouduoms jousteliems papouštus pasėjuonius. Veiziejė, ka ne tik vėršotėnis, vo ėr apatėnē sėjuonā būtom poikė. Vuo kāp kėtēp, jē einont per laukus, važioujin so vežėmo, vėršotinis sėjuons bova pasėbrokams. Tad apatėnē toriejė ne mažiau švėistė kāp apatėnis.

Pašto ženkliukų kolekcija

Lietuvos paštas 1994 metais išleido pašto ženklų seriją „Žemaičių tautiniai drabužiai“.

Tautiniai šokiai su tautiniais rūbais: spauskite čia.

Straipsniui naudoti informaciniai šaltiniai:

Lietuvos paštas. ŽEMAIČIŲ TAUTINIAI DRABUŽIAI [pašto ženklai]. Vilnius, 1994. www.post.lt/katalogas

Rudzinskas, Jonas. Lietuvių tautinių drabužių regioniniai ypatumai. Pilnas straipsnis su šaltiniais

Beliauskienė, Dalia Bernotaitė. ŽEMAIČIŲ MOTERŲ DRABUŽIAI [XIX a. - XX a. pradžioje]. Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2003. Pilnas straipsnis

Elektroninė mokykla. Žemaičių drabužiai

Lietuvių tautiniai drabužiai / Mikalina Glemžaitė. - Vilnius : Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1955. - 208 p., 8 brėž. : iliustr.


Paveikslėliai paimti iš Penkių kontinentų ir "Lietuvos pašto" svetainių.



Tai pavyzdinis straipsnis, kuris konkurse "Žinių meistras" nedalyvauja.