Žemaičių dūdų šventė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (855 balsai)


Žemaičių dūdų šventė skiriasi nuo kitų Lietuvoje vykstančių švenčių. Tai respublikinių dainų švenčių tąsa, kai visi orkestrai groja ne tik pavienį savo repertuarą, bet ir jungtinius kūrinius blokais (jaunimas, profesiniai, kariniai ir visų šventės dalyvių jungtinis orkestras atlieka bendrą programą). Dūdų šventė yra populiari ne tik Mažeikiuose, bet ir visoje Lietuvoje ir netgi pasaulyje, todėl kasmet dalyvių skaičius vis auga.


Tradicinė Žemaičių dūdų šventė pirmą kartą Mažeikiuose organizuota 1978-aisiais. Renginio sumanytojas ir režisierius – Romanas Songaila. Tada dalyvavo 8 dūdų orkestrai, dainavo vaikų ir suaugusiųjų chorai. Vyriausias šventės meno vadovas ir dirigentas Jonas Kaziūnas. 1979 metais į antrąją eksperimentinę šokių ir Žemaičių dūdų šventę susirinko apie 2000 dalyvių: 11 dūdų orkestrų ir gausus būrys choreografinių kolektyvų iš Šiaulių, Raseinių, Akmenės, Radviliškio, Telšių bei Kelmės, svečiai iš Latvijos ir Estijos. Šventės meno vadovas ir dirigentas Romas Balčiūnas. Mažeikiškiams pamėgus šią šventę, nutarta ją organizuoti kas dvejus, o vėliau kas trejus metus. 1981 m. į šventę susirinko pajėgiausi Žemaitijos zonos pučiamųjų instrumentų orkestrai. Specialiai šiai šventei kompozitorius J. Navakauskas sukūrė maršą „Žengia žemaičiai“. Šventės meno vadovas ir dirigentas Romas Balčiūnas. 1983 m. aktyviai šventės rengime talkino pučiamųjų orkestrų vadovas J. Jonušas ir choreografė D. Subartnikienė. Be Žemaitijos zonos orkestrų, taip pat dalyvavo Baltarusijos gardino liaudies šokių ansamblis „Ručejok“, choreografiniai kolektyvai iš Azerbaidžano, Ukrainos. 1985 m. Žemaičių dūdų šventėje dalyvavo 9 orkestrai, įvairių žanrų šokių kolektyvai, svečiai iš Estijos ir Latvijos. 1988 m. tradicinėje Žemaičių dūdų šventėje dalyvavo 17 orkestrų iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos ir Latvijos. Sėkmingai pasirodė mažeikiškių orkestras, vadovaujamas J. Kaziūno bei Muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas J. Jusio. 2002 m. 10-ojoje Žemaičių dūdų šventėje dalyvavo 26 orkestrai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Olandijos bei 11 rajono šokių kolektyvų.

2008 metų 12-oji šventė sukvietė ypač daug dalyvių – apie 1000 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų ir per 700 rajono šokėjų. Žemaičių dūdų šventėje dalyvo svečiai iš Olandijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Italijos ir Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrai: Lietuvos kariuomenės, Oro pajėgų, Sausumos pajėgų, Jūrų pajėgų orkestrai, KASP bigbendas, Lietuvos Valstybinis orkestras „Trimitas“, orkestras „Panevėžio garsas“, Šiaulių miesto orkestras „Šiauliai“, Jurbarko kultūros centro orkestras „Bišpilis“, Plungės kultūros centro ir M. Oginskio meno mokyklos orkestrai, Palangos orkestras, Telšių, Sedos, Mažeikių, Raseinių, muzikos mokyklų orkestrai, Skuodo, Rietavo, Gargždų, Šilutės meno mokyklų orkestrai, Mažeikių rajono šokių kolektyvai, dainininkai Edmundas Kučinskas, Povilas Meškėla, pop šou grupė „Lietutis“.


Pučiamųjų orkestras ,„Panevėžio garsas“, vadovaujamas Remigijaus Vilio. 2008 m. Nuotr. Irenos Atkočaitienės


Olandijos Respublikos orkestras, vadovaujamas Paulus de Jong. 2008 m. Nuotr. Irenos Atkočaitienės


Žemaičių dūdų šventei specialiai sukurti kūriniai: kompozitoriaus Rimanto Giedraičio „Pakalbėk su draugu", Algimanto Raudonikio „Žemaičių maršas"

Pirmosios dūdų šventės įkvėpėjas – buvęs kultūros skyriaus vedėjas Bronislovas Bružas, o ne R. Songaila, teigia majoras Justinas Jonušas, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas. Dimisijos majoras Justinas Jonušas – ištikimiausias Žemaičų dūdų šventės dalyvis. J. Jonušo teigimu, šventė pasikeitė ne tik dalyvių gausa bei amžiumi, bet ir išaugo savo meistriškumu. Anot kariškio, į šventę susirenka savo srities fanatikai. Pasak jo, Žemaičių dūdų šventė įdomi vien tuo, kad sugebėjo atlaikyti visus pertvarkymus. Sovietmečiu dūdų šventes rengė vos ne kiekvienas miestas ar miestelis, dabar jie visi švenčia savo istorinius gimtadienius. Mažeikiai yra vienintelis miestas, šią tradiciją be pertraukų išsaugojęs iki šiol.


Šaltiniai:

1. Nuo šventės iki šventės. 1978–1985: Lankstinukas. – Mažeikiai, 1985. 2. 10-oji Žemaičių dūdų šventė: Programa. – Mažeikiai, 2002. 3. Žemaičių dūdų šventė. 2008: Programa. – Mažeikiai, 2008. 4. Lukošiūtė, Sandra. Dūdų šventė: įspūdį daranti svetimiems ir svetima saviems?//Santarvė, 2005, birželio 14, p. 1, 4–5. 5.http://www.mke.lt/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_d%C5%ABd%C5%B3_%C5%A1vent%C4%97 6. http://www.santarve.lt/article/articleview/2486/1/79/?PrintableVersion=enabled 7. http://www.ve.lt/?data=2008-05-29&rub=1065924817&id=1212059490