Šilutės miesto ir rajono literatūrinės vietos

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Virginija Veiverienė

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (62 balsai)

Šilutė

●Šilutės miesto mecenato, lietuvių tautosakos rinkėjo Hugo Šojaus (1845-1937) dvaro rūmai ir paminklas Hugo Šojui. Hugo Šojus mirė ir palaidotas Šilutėje. Ant Hugo Šojaus kapo (šalia Atgimimo alėjos) atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Čia ilsisi garbusis Pamario krašto mecenatas Hugo Scheu, 1845-04-01-1937-07-25“.

Hugo Šojaus dvaras

●1996 m. atstatytas paminklas vokiečių rašytojui Hermanui Zudermanui (1857-1928). Pastatytas 1930 m., nugriautas po II pasaulinio karo.

●Tilžės g. 27 Karlas Sekuna (1833-1908) įsteigė Šilutėje pirmą knygyną, įkūrė spaustuvę. Prie namo yra atidengta atminimo lenta su įrašu „Čia Karlas Sekuna 1858 m. atidarė pirmąjį Šilutės knygyną su knygrišykla, vėliau priklausiusį jo sūnui Otui (įkūrė ir spaustuvę) bei anūkams Artūrui ir Oskarui. 1937 m. perkeltas į pastatą Tilžės g. 5, kur veikė iki 1944 m.“.

●Tilžės g. 5 veikė Oto Sekunos spaustuvė. Prie namo yra atidengta paminklinė lenta su įrašu „Šiame pastate 1937-1944 m. veikė Oto Sekunos knygynas, knygrišykla ir spaustuvė“. Sekunų šeimos kapavietė yra Šilutės evangelikų liuteronų kapinaitėse.

●Šilutės knygininkai A. Rudolfas Štalis (miręs apie 1889) ir Frydrichas Adolfas Štalis (1848-1905) Tilžės g. 5 turėjo knygyną ir knygrišyklą. Jie pirmieji pradėjo gaminti ekslibrisus su lietuviškais įrašais. Štalių kapavietė yra senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinaitėse.

●Lietuvininkų g. 40 veikė Fridricho Vilhelmo Zyberto knygyno bei raštinės prekių parduotuvės. Zybertų kapavietė yra senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinaitėse.

●Senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinaitėse palaidoti vokiečių rašytojo Hermano Zudermano tėvai, istorikas Artūras Bitensas.

●Rašytojui, filosofui Vydūnui 1988 m atidengtas bareljefas (Vydūno g. 1).

●Geležinkelio g. 4 gyveno Mažosios Lietuvos veikėjas Jurgis Lėbartas.Prie namo yra atidengta atminimo lenta su įrašu „Šiame name 1923-1939 m. gyveno vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys, Tilžės akto signataras, Šilutės šaulių kuopos įkūrėjas, visuomenininkas, kultūros veikėjas Jurgis Lėbartas, 1869-1946 m.“ Jurgis Lėbartas iki I pasaulinio karo buvo spaustuvininkas, laikraščio „Apžvalga“ dalininkas.

●Petro Jakšto g. 1 (buvusi Vyšnių gatvė) gyveno nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, istorikas, švietėjas, bibliofilas Petras Jakštas. Prie namo yra atidengta memorialinė lenta su įrašu „Petras Jakštas – kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas (1899-1988).“ Palaidotas Šilutės katalikų kapinėse.

Macikai (Šilutės sen.)

●Macikai – vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (1857-1928) gimtinė. Gimtasis rašytojo namas Macikuose, prie kelio į Žemaičių Naumiestį, restauruotas, jame 1989 m. įrengtas Hermano Zudermano memorialinis muziejus.

Mažiai (Šilutės sen.)

●Mažių kapinaitėse išlikę krikštai liudija, jog čia palaidotos Vilhelmo Storostos-Vydūno giminės kartos.

Metirkviečiai (Šilutės sen.)

●Senosiose evangelikų liuteronų kapinėse palaidotas Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas Mikelis Hofmanas – Ateivis (1889-1921). Jam pastatytas antkapinis paminklas – ąžuolinis krikštas su užrašu.

Jonaičiai (Šilutės sen.)

●Jonaičiuose, prie buvusio Jonaičių tarybinio ūkio administracijos pastato atidengta paminklinė lenta-bareljefas, primenanti, jog čia yra rašytojo, filosofo, kultūros veikėjo Vydūno-Vilhelmo Storostos (1868-1953) gimtinė.

Paleičiai (Juknaičių sen.)

●Senojoje Paleičių mokykloje 1904-1906 mokytojavo Mažosios Lietuvos poetas, publicistas, lietuviškumo puoselėtojas Fridrichas Bajoraitis (1883-19 09).

Laugaliai (Katyčių sen.)

●Laugalių kaimo kapinaitėse palaidotas Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas Kristupas Lekšas (1872-1941).

Kintai

●Kintuose yra paminklinis akmuo Vydūnui su užrašu „1888-1892 Kintuose gyveno ir dirbo Vydūnas“.

Vydūno muziejus Kintuose

●Nuo 1888 m. Kintų mokykloje kelerius mokytojavo būsimas filosofas ir rašytojas Vydūnas (1868-1953). Įkurtas Kintų Vydūno kultūros centras, kuriame yra nedidelis Vydūno muziejus.

Muižė (Kintų sen.)

●Muižės kapinėse palaidotas žymus Klaipėdos krašto kultūros veikėjas, Kuršmarių vėtrungių pradininkas Ernstas Vilhelmas Berbomas (1786-1865). Lietuvių tautosakos rinkėjas E. V. Berbomas gyveno buvusiame Muižės dvare.

Rusnė

●Rusnėje evangelikų liuteronų bažnyčioje (senoji bažnyčia pradėta statyti 1419 m., dabartinis mūrinis pastatas iškilo XIX a.) kunigavo daug žymių evangelikų liuteronų kunigų, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojų: Mikalojus Siautila (apie 1533-1595), Lozorius Zengštokas (1562-1621), Mykolas Gaidys (apie 1632-1689), Jonas Jokūbas Šperberis (1679-1741), Jonas Braškys (1714-1773), Karolis Eduardas Cigleris (1798-1881), Kristupas Jurkšaitis (1852-1915) ir kt. Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas, tautosakos rinkėjas, kalbininkas, rašytojas, žurnalistas Kristupas Jurkšaitis palaidotas Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje.

Laukstėnai (Gardamo sen.)

●Laukstėnų kaime atidengtas paminklinis akmuo, kuriuo pažymima pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo (apie 1520-1563) manoma gimtinė.

Švėkšna

●Liepų aikštėje pastatytas paminklas Švėkšnos knygnešiams. Paminklinėse lentose iškaltos garsiausių Švėkšnos knygnešių pavardės.

Vilkėnas (Švėkšnos sen.)

●Švėkšnos kapinėse palaidotas rašytojas Simonas Stanevičius (1799-1848). Deja, tiksli kapo vieta nežinoma, todėl 1984 m. kapinėse pastatytas Vytauto Majoro sukurtas paminklas Simonui Stanevičiui. Kiek tolėliau yra istoriko, lietuviškos bibliografijos pradininko Jurgio Pliaterio (1810-1836) kapas, kurį žymi didelis geležinis kryžius. Vilkėne palaidotas ir kunigas, kalbininkas Mykolas Miežinis (1826-1888), jo kapavietėje yra pastatytas paminklas. Garbingoje kapinių vietoje ilsisi ir gydytojas Juozapas Rugis (1858-1919), Vinco Kudirkos mokslo draugas, „Varpo“ rėmėjas, knygnešių organizatorius.

Stemplės (Švėkšnos sen.)

●Stemplių dvare (medinis pastatas iki šiol išlikęs), pas Kazimierą Pliaterį 1836-1848 m. gyveno rašytojas Simonas Stanevičius, prižiūrėjęs jam dovanotą lituanistinę Jurgio Pliaterio biblioteką. Stemplėse, prie namo, kuriame gyveno Simonas Stanevičius, atidengta paminklinė lenta su užrašu „Šiame name paskutinį gyvenimo dešimtmetį gyveno ir kūrė kultūros puoselėtojas, rašytojas Simonas Stanevičius (1799-1848)“.

●Stemplėse gimė Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Šaulys (1872-1964). Gimtosios sodybos vieta pažymėta koplytstulpiu.