Šilutės Sąjūdis: Petras Jakštas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (15 balsai)
Petras Jakštas (1899 10 24 Stramiliuose, Rokiškio r. – 1988 11 14 Šilutėje) – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, švietėjas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, bibliografas ir bibliofilas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Rašyti išmokė tėvas, skaityti – motina, lankė Rokiškio dvimetę mokyklą. 1914–18 mokėsi Petrapilio vyrų gimnazijoje prie Šv. Kotrynos bažnyčios. 1916 drauge su kitais moksleiviais išleido pirmąjį lietuvišką moksleivių laikraštį “Erškėtis”. Baigęs 6 kl. Petrapilyje, P. Jakštas grįžo į Rokiškį. 1920 įstojo į Lietuvos karo mokyklą, tarnavo 7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke Klaipėdoje (1923) ir kariuomenės štabo spaudos ir švietimo sk. (nuo 1927), redagavo “Karį”, buvo Lietuvos enciklopedijos karo skyriaus komisijos narys, atsakingas už b-kos darbą. 1941 paleistas į atsargą majoro laipsniu. Persikėlęs į Kauną (1927–32), mokėsi VDU Humanitarinių m. fak-te. Laisvalaikiu vadovavo ekskursijoms, skiepijo meilę kraštui ir jo istorijai, visus prieteliais ir prietelėmis vadino, tvarkė karių kapus Lietuvoje ir Latvijos dalyje.1945–55 nelegaliai gyveno Latvijoje darbininko A. Putriūno pavarde. 1955 apsigyveno Šilutėje, kur jau gyveno jo šeima. 1955–84 – Šilutės autokelių valdybos ūkvedys–tiekėjas, gamybos meistras. Bendradarbiavo periodiniuose leid. “Žvaigždutė”, “Ateities spinduliai”, “Pamarys” “Rytas”, “Karys”, “Kardas” ir kt., sudarė bibliografinę rodyklę “Lietuvos karinė spauda. 1918–38” (1939). Nors iki 1940 P. Jakštas daug rašydavo str. laikr., žurnaluose, tačiau vaisingiausias gyvenimo periodas prasidėjo 7-ajame P. Jakštas amž. dešimtmetyje. Naudodamasis sukaupta turtinga biblioteka, pamėgęs keliones, kantriai talkinant žmonai, turėdamas nuostabią atmintį, P. Jakštas paruošė ~ 20 kraštotyros ir knygotyros darbų, iš kurių tik dalis publikuota monografijoje “Rusnė” (1992), kn. “Senoji Šilutė”, kuri išleista jau po P. Jakštas mirties (1994), “Knygotyros” str. ir kt. Kraštotyriniai P. Jakštas darbai: “Vietoje vainiko Nežinomajam kareiviui” (1981), “Vadovas po literatūrinę Šilutę” (1982), “Vydūną prisiminus” (1983), “Kova su vandeniu buvusioje Šilutės apskrityje” (1983), “Kas buvo XXVII knygos mėgėjai” (1983), “Raudondvario Tiškevičių bibliotekos likučiai” (1984), “Iš Kuršių Nerijos gyvenviečių praeities” (1984), “Senoji Rusnė” (1984), “Žiupsnelis žinių apie senuosius Juknaičius” (1985), “Užupinė Šilutės apskrities dalis” (1985), “Lietuviškas arklys” (iš M. Lietuvos arklininkystės praeities) (1986), “Šilutės miesto gatvių istorija” (1986), “Šilutės rajono dvarams paminėti” (1987). Nuo vaikystės P. Jakštas rinko knygas. Prieškariu P. Jakštas b-koje buvo 6–7 tūkst. knygų. Didesniąją dalį, ypač retus senuosius leidinius ir lituanistinę literatūrą, 1945 sudegino tarybiniai kariai. Po karo P. Jakštas toliau komplektavo biblioteką ir surinko 6550 knygų. Bendradarbiavo su retrospektyvinės lietuvių bibliografijos sudarytojais, jiems teikė žinių apie senuosius raštijos veikėjus ir leidinių egz. P. Jakštas mirus, vertingiausia rinkinio dalis perduota VU b-kai. Apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties jubiliejiniu medaliu už knygą “Senoji Šilutė” ir “Sidabrinės nendrės” premija už ilgametę kraštotyros veiklą (1995, po mirties). 1989 P. Jakštas vardu pavadinta gatvė Šilutėje. Slapyvardžiai: Prietelius, Stramilietis, Rokiškėnas.

1989 m., minint P. Jakšto 90-ties metų jubiliejų, buvusioje Vyšnių gatvėje, kurioje paskutiniaisiais metais gyveno garbus šilutiškis, buvo atidengtas memorialinis užrašas, skelbiantis, jog dabar ši gatvė pavadinta P. Jakšto vardu.

Literatūra:

[Šilutėje paminėtas Petro Jakšto 90-ies metų jubiliejus]. Pamarys, 1989, lapkr. 4.

Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000, p. 157-158.