Šilutės Sąjūdis: Kazimieras Banys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4 / 5 (3 balsai)
Dr. Kazimieras Banys, kartu su bendraminčiais, ilgus metus puoselėjo idėją kaip įdomiai ir išsamiai atskleisti Pamario krašto paveldą, etnokultūros ypatumus, kaupė eksponatus, rinko medžiagą iš vietinių gyventojų.

Kazimierui Baniui bendradarbiaujant su Olandijos „Gamtos fondu” 1997 m. birželio 21 d. buvo atidaryta restauruota Rusnės etnografinė sodyba-muziejus (Skirvytėlės g. 8, Rusnė). Šią sodybą Banių šeimai testamentu paliko vietinė gyventoja už nuoširdžią globą ir priežiūrą. Kadangi sodyba buvo unikali, šeimos sprendimu ten įsikūrė privatus muziejus, kuriam iki šiol vadovauja Kazimieras Banys. Čia kasmet vyksta nemažai tradicinių Klaipėdos krašto etnografinių renginių, švenčių, stovyklų. Sodyboje nuolat sutiksi jaunimo, studentų, kurie padeda rūpintis eksponatais, prižiūrimi muziejaus vadovo veda ekskursijas lankytojams. Svarbu pažymėti, kad subūrus aktyvius rusniškius, tarp jų ir jaunimą, rengiamos edukacinės programos. Kazimieras Banys turi sukaupęs nemažai rašytinės medžiagos, fotografijų, aprašymų apie šio krašto gyventojų buitį, žvejų gyvenimą. Visa tai šiuo metu panaudojama ne tik rašant straipsnius, bet ir atnaujinant Rusnės folkloro kolektyvo programą, kolektyvo drabužių dizainą, sukaupta informacija naudojama kaimo turizmo sodyboms pristatyti, kulinariniam paveldui atskleisti. Dr. Kazimiero Banio veikla pasižymi Mažosios Lietuvos kultūros paveldo aktualizavimo ir Pamario krašto buities palikimo puoselėjimo ir skleidimo srityje. Jis ne tik organizuoja ir veda ekskursijas jaunimui ir moksleiviams, teikia gido paslaugas po Rusnės miestelį ir jo apylinkes, bet skaito pranešimus seminaruose, rašo straipsnius leidiniams, bendradarbiauja su Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidėjais. Nuolat pildo privataus muziejaus ekspozicijas naujais eksponatais. Klaipėdos krašto televizija ne vieną kartą filmavo sodyboje vykstančius renginius, kalbino Kazimierą Banį, kuris nuosekliai ir įdomiai pateikė gyvenimo saloje ypatumus, pristatė gamtos ir žmonių sukurtas vertybes, gyvenimo būdą, istoriją, kultūrą. Pretendento Kultūros ministerijos premijai gauti veikla padeda pažinti Pamario krašto istoriją, architektūrinį paveldą, etnografinį palikimą ne tik Rusnės salos gyventojams ir svečiams, bet ir užsienio turistams (pretendentas laisvai kalba vokiškai).

Dr. Kazimieras Banys bendradarbiauja su Kaune gyvenančiais architektais M. ir M. Purvinais. Bendrų pastangų dėka 2001-06-16 prie Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios pastatyti atminimo ženklai nusipelniusiems saloms gyventojams Ernestui Ankeriui (1848-1935) ir jo seneliui Johanui- Fridrichui Ankeriui (1792-1858). K. Banys drauge su minėtais architektais rūpinosi Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios ir aplinkos sutvarkymu, bendrai kūrė Nemuno deltos kultūros paveldo apsaugos tarptautinius projektus, mokslines konferencijas, atskleidžiančias Pamario krašto kultūros, istorijos paveldo vertybes.