Šilų Švč. Jėzaus vardo bažnyčia

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (664 balsai)



2009 m. Šilų bažnyčios jubiliejiniai metai:

pirmosios medinės bažnyčios, statytos 1779 m., 230-ieji metai;

dabar veikiančios bažnyčios, statytos 1909 m., 100-metis;

bažnyčios koncekravimo (1914 m.) 95-ieji metai.



Pirmoji bažnyčia Šiluose buvo pastatyta 1779 m. Ant smėlio kalnelio dvarininkas Franckevičius (Pranckevičius) dvaro žemėje pastatė medinę bažnytėlę. Išstovėjusi 130 metų, bažnytėlė paseno, tad 1909 m. klebonas Juozapas Stonis, remiamas parapijiečių, pastatė mūrinę bažnyčią. Jos statybą rėmė Alančių dvaro savininkės Ieva ir Marija-Magdelena Rudaminaitės: paaukojo 2000 auksinių, davė miško medžiagos, nupirko vargonus. Pasakojama, kad dvarininkių pageidavimu miške buvo iškirsta linija, kad jos iš dvaro galėtų matyti naujos bažnyčios bokštą. Galbūt ir pats bažnyčios pastatas, pageidaujant dvarininkėms, buvo pastatytas taip, kad altorius būtų nukreiptas į vakarus, į tą pusę, kur buvo dvaras (kai tuo tarpu daugumos bažnyčių altoriai yra nukreipti į rytų pusę).


Dvarininkai Kalviečiai dovanojo bažnyčiai 10 dešimtinių žemės, vėliau H. Dilkevičius dovanojo 11 ha Šilagalio kaime.


Šilų bažnyčią statė vokiečių meistrai, darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Pats kunigas J.Stonis buvo mokęsis inžinieriumi, todėl išmanė ir labai rūpinosi statybos darbais.


Akmenis bažnyčios statybai vežė vietiniai gyventojai, juos tašė rankomis.


Mūrinė bažnyčia buvo statoma aplink senąją bažnytėlę. Kai mūrai iškilo iki langų, medinė bažnyčia buvo nugriauta, o iš jos medžiagos buvo pastatyta prieglauda ir špitolė, kurioje vėliau įsikūrė ir veikė pradžios mokykla.


Naujoji bažnyčia buvo pastatyta per metus, o 1914 m. gruodžio 31 d. vyskupas Pranciškus Karevičius iškilmingai ją konsekravo.


Senosios bažnytėlės šventoriuje buvo laidojami Šilų, Lėno ir Užugirio kaimų mirusieji. Tada čia palaidoti ir Prezidento A.Smetonos tėvai – J.Smetona ir J.Kartanaitė – Smetonienė. Motina mirė vėliau, kai jau buvo įrengtos ir veikė naujos kapinės, bet palaidota šventoriuje šalia vyro. (Manoma, kad jų antkapinis paminklas išlikęs su 1863 m. užmūryta nauja lenta, skirta visiems čia palaidotiems). Pastačius naują bažnyčią, kapinės šventoriuje buvo uždarytos.


Paminklas skirtas šventoriuje anksčiau laidotiems žmonėms


Per pirmąjį pasaulinį karą iš bažnyčios buvo išvežti du varpai, kabėję medinėje varpinėje, nuniokoti vargonai. Šilų bažnyčia liko tyli ir skurdi.


1924 m. pastatyta nauja medinė klebonija ir ūkiniai trobesiai.

1925 m. Amerikoje Čikagoje gyvenančių išeivių iš Šilų dėka ir parama į Šilus atsiųsti varpai, kurie buvo pavadinti žmonių, ( Jono Zalagėno ir Vlado Janulio), daugiausiai paaukojusių pinigų vardais: „Jonas“ (730 kg) ir „Vladislovas“ (370 kg). Ant varpų yra tokie užrašai: ant vieno - "Mano varpas Jonas. Aš kviečiu gyvus į Dievo namus, mirusius laidoju į kapus.", ant kito - "Mano vardas Vladas. Išgirdę mano balsą, neužkietinkite širdžių ". Varpai buvo įkelti į bažnyčios bokštą. Antrojo pasaulinio karo metais gyventojai varpus buvo paslėpę (užkasti žemėse jie išbuvo 25 m.), vėliau jie buvo atkasti ir vėl įkelti į bokštą, tačiau senieji gyventojai sako, kad jie jau nebeskamba taip garsiai, didingai ir gražiai – anksčiau jų skambesys buvo girdimas ir už 10 kilometrų.


Mergelės Marijos statula


Šv. Antano statula


Bažnyčios vidus


Nuo 1938 m. Šiluose kunigavo Antanas Mikonis, kurio rūpesčiu 1940 m. išdekoruotas bažnyčios vidus, įrengtos reljefinės Kryžiaus kelių stotys, pastatytas didysis altorius – jo įrengimui 500 litų skyrė Prezidentas A.Smetona. Didžiajame altoriuje stovi medinė Kristaus statula – tai senosios medinės bažnyčios reliktas. Pasakojama, kad ši skulptūra yra nepaprasta: kai ją bandė išvežti, arkliai negalėdavo patraukti vežimo arba, nuvažiavus toliau, patys arkliai apsigręždavo ir grįždavo atgal. Pasakojama, kad ant jos galvos esantys plaukai auga, ir juos reikia kai kada apkirpti.


Senosios bažnyčios reliktas - medinė Kristaus statula


Altoriaus šonuose stovi Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūros: Šv. Petro rankose – raktai ir knyga, o Šv. Povilo – kalavijas ir knyga. Skulptūros sukurtos XVIII a., manoma, kad vietinių meistrų. Šių šventųjų skulptūros čia yra neatsitiktinai: Šiluose nuo seno iškilmingai švenčiami Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai.


Šilų bažnyčia turi romantiškos architektūros bruožų, tik bokšto viršus yra negotikinis. Ji yra stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriuje stovi graži medinė varpinė.


V.Svirskio 1884 m. sukurtas stogastulpis -

respublikinės reikšmės paminklas


1884 m. Vinco Svirskio sukurtas koplytstulpis (~4,7 m) su Jono Nepamuko skulptūra yra respublikinės reikšmės paminklas. 1997 m. pastatytas Aleksandro Tarabildos paminklas tremtiniams, 2000 m. krikščionybės jubiliejui pastatytas stogastulpis.


1997 m. pastatytas paminklas-koplytstulpis 1941-1953 m.

bolševizmo aukoms atminti (autorius A.Tarabilda)


Šilų bažnyčioje dirbę kunigai:

Juozapas Stonis,

Antanas Žakevičius,

Paulius Kairys,

Antanas Benesevičius,

Masilionis,

Antanas Mikonis,

Benediktas Urbonas,

Antanas Zakrys,

Juozapas Balčiūnas,

Juozas Giedraitis,

Kazimieras Baronas.


Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Šilų bažnyčią aptarnauja Vadoklių kunigas Vidmantas Kareckas.


Šaltiniai:

1. A.Bočiulytė, P.Juknevičius. Panevėžio rajono bažnyčios. Panevėžys, 1995 m.

2. Laikraštis "Tėvynė", 1991 m. birželio 13 d.

3. Br. Kvyklys. Lietuvos bažnyčios. Panevėžio vyskupija.

4. Senolių pasakojimai.


Parengė:

Rita Danilevičiūtė, Vitalija Žvirblienė, Rasuolė Rutkauskienė