Šiaulių inteligentija: Šiaulių medikų veikla 1987 - 1991

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (1 660 balsai)

Iš straipsnių ciklo: Šiaulių inteligentijos vaidmuo atgimimo laikotarpiu


Gydytojas neurochirurgas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Albertas Griganavičius buvo vienas iš Atgimimo sąjūdžio organizatorių medikų tarpe. Daug apie tai rašė.

Medikų sąjūdis

Kai Persitvarkymo sąjūdžio miesto konferencijos išvakarėse medikai buvo pakviesti į susirinkimą, norinčiųjų dalyvauti prigužėjo pilnutėlė chirurgijos korpuso salė. Iki tol tik pavieniai medikai tebuvo dalyvavę pirmuosiuose Sąjūdžio renginiuose mieste, daug kas apie Sąjūdį tebuvo tik girdėję, daug kam buvo neaiški Sąjūdžio pozicija ir perspektyvos, bet visi jautė galingai kylančią atgimimo bangą. Salėje tvyrojo įtampa, buvo daug nuomonių, klausimų ir net ginčų, kol pagaliau įsiaudrinęs ir miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovas Virgilijus Kačinskas paklausė: "Tai ar reikia medikams Sąjūdžio, ar nereikia?" Salė vieningai sugriaudėjo: "Reikia!" Buvo sudaryta Respublikinės (tada centrinės) ligoninės Sąjūdžio rėmimo grupė: Alfonsas Andrulis (seniūnas), Irena Jankūnienė (sekretorė), Algirdas Basijokas, Birutė Blynaitė, Romualdas Daukšas, Janina Devėnienė, Vincas Filipavičius, Vitalija Glodenytė, Antanas Lukošaitis, Vilhelmas Navickas, Vytautas Norkus, Birutė Paplauskienė, Rita Ruškytė, Regina Ulkštinienė, Nijolė Urbonienė. Išrinkti delegatai į miesto konferenciją ir paruoštos tos konferencijos rezoliucijos medicinos klausimais projektas.

Į Sąjūdžio miesto tarybą buvo išrinkti gydytojai Vadimas Cinavojus, Albertas Griganavičius ir felčerė Palmira Sarnačinskaitė, delegatu į Sąjūdžio l-ąjį suvažiavimą - A.Griganavičius. 1988 12 08 buvo sudaryta Sąjūdžio Medicinos komisija: A.Griganavičius - pirmininkas, nariai: A.Andrulis (C. poliklinika), B.AImonaitytė (Gimdymo namai), R.Areliūnienė (MDEK), J.Čelutkaitė (Infekcinė ligoninė), J.Gasperavičiūtė (Prieštub. dispanseris), A.Gedgaudas (Onkologijos dispanseris), J.Karalevičienė (SES), N.Urbonienė (Resp. ligoninė), E.Zevertas (Psichoneurologijos dispanseris).

1989 01 02 Resp. ligoninės gamybiniame pasitarime priimta rezoliucija, reiškianti nepasitenkinimą LKP Šiaulių miesto komiteto ir Šiaulių m. Vykd. komiteto pozicija dėl miesto medicinos tarnybos perorganizavimo ir siūlanti miesto centrinės ligoninės vyr. gydytoją rinkti patiems ligoninės darbuotojams.

Per pirmuosius persitvarkymo metus Sąjūdžio konferencijos rezoliucija medicinos klausimais iš esmės buvo įvykdyta. Sujungtos visos miesto gydymo įstaigos (išskyrus Geležinkelio ligoninę), bet buvusioms Sveikatos apsaugos skyriaus gydymo įstaigoms palikta visiška autonomija. Respublikinė ligoninė pavadinta Centrine miesto ligonine, bet nuo to tik pablogėjo jos finansavimas, nors darbo apimtis ir nepasikeitė. Centrinės ligoninės vyr. gydytoju išrinktas Sąjūdį rėmęs Kazys Ščeponavičius, ėmęs energingai laužti stagnacijos ledus. SES pradėjo reguliariai skelbti miesto sanitarijos ir ekologijos duomenis. Atidaryta maisto prekių parduotuvė, aptarnaujanti 2 500 nėščių ir kūdikius maitinančių moterų. Pieno mišinių virtuvėms imtas tiekti aukščiausios rūšies pienas. Po to, kai 1988 12 24 "Šiaulių naujienose" buvo išspausdintas A.Griganavičiaus straipsnis "Kokiais vardais vadinsime gatves?", miesto Vykdomasis komitetas 1989 01 23 sprendimu Nr. 21 Lieporių gatvei grąžino gydytojo Viktoro Grinkevičiaus vardą (kartu grąžinti J.Basanavičiaus, Trakų, Lydos, Dvaro, Varpo gatvių vardai). O Gegužės pirmosios gatvės pavadinimas išnyko labai netikėtai. Kai Sąjūdžio miesto taryba, ruošdamasi pirmąsyk laisvai paminėti Vasario šešioliktąją, svarstė, kaip papuošti gatvę, kuria bus nešama pašventinta miesto Trispalvė iškelti vandentiekio bokšte, pasakiau, kad visų gražiausias papuošalas būtų paprastos lentelės su užrašu "Vasario 16-osios gatvė". Visiems Sąjūdžio tarybos nariams pasiūlymas labai patiko, niekas tą vakarą tos gatvės kitaip ir nebevadino. Kitą dieną kreiptasi į miesto Vykdomąjį komitetą, jo sprendimas Nr. 38 paskelbė: "Ryšium su Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paskelbimu tautine švente Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendžia: 1. Nuo 1989 m. vasario 16 d. Gegužės pirmosios gatvei suteikti Vasario 16-osios pavadinimą. 2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto Tarybos Vykdomojo komiteto 1948 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolo Nr. 15 7 punktą" (kuriuo buvo pakeistas okupantams neįtikęs S.Dariaus ir S.Girėno gatvės vardas).

Nors ir svarstytos Vykdomojo komiteto, liko neišspręstos dvi rezoliucijoje keltos problemos: geriamojo vandens kokybė ir kova su chuliganizmu. Pretenzijos dėl infekcinės ligoninės statybos nutraukimo šalia gimdymo namų buvo pareikštos nepagrįstai.

Medikai kandidatais į Lietuvos ir SSSR Aukščiausiąsias tarybas iškėlė Z.Vaišvilą, K.Prunskienę, M.Stakvilevičių, V.Martusevičių ir juos palaikė.

Reikšminga buvo gydytojo neurochirurgo V.Martusevičiaus rinkiminė kampanija ir jo vieša diskusija su M.Stakvilevičium. Vertindamas ir vėlesnių rinkiminių kampanijų rezultatus, manau, kad V.Martusevičius turėjo nemažai galimybių laimėti, tačiau Sąjūdžio miesto taryba rėmė M.Stakvilevičių, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, jo paties žodžiais tariant, "buvo ir liko Sąjūdžio komunistas". Tarybos vadovai liepė man mandagiai paprašyti V.Martusevičių, kad atsiimtų savo kandidatūrą. Dar ir šiandien jaučiu sąžinės priekaištus, kad paklusau šiam nurodymui, kaip ir dėl to, jog agitavau už K.Prunskienę. Bet kas tada žinojo, kur pasuks tie žmonės? Centrinėje ligoninėje Sąjūdžio iniciatyva sukurtos Lietuvių kalbos draugijos (Danutė Jautakienė, Vida Basijokienė, Algirdas Basijokas, Stefa Birbilienė, A.Griganavičius), blaivystės sąjūdžio, "Caritas" (S.Laumakienė, Z.Povilienė, A.Barauskienė, A.Tamošaitytė, J.Šaulenskytė, A.Kemėšienė) medikų grupės. Veikliausia buvo "Caritas" grupė, kuri rūpinosi globos reikalingais ligoniais ir jų dvasiniais poreikiais. Nuo 1989 m. liepos mėn. Centrinėje ligoninėje, o vėliau ir Onkologijos dispanseryje, Geležinkelio ligoninėje pradėtos reguliariai aukoti šv.Mišios. Surengti V.Kudirkos, Vasario 16-osios minėjimai, medikų tremtinių susitikimas, įvyko ekskursija į Ožkabalius sodinti ąžuolų J.Basanavičiaus tėviškėje, važiavome į Stačiūnus, kur buvo parvežti iš Sibiro gydytojos Violetos Brajytės - Mitrikienės artimųjų palaikai.

1989 m. Vasario šešioliktosios išvakarėse gyd. Virginijus Martusevičius 200 egz. tiražu išleido Centrinės ligoninės Persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupės lapelio "Pulsas" pirmąjį numerį. Iš viso išleista 5 numeriai.



V.Martusevičiaus leisti Šiaulių m. centrinės ligoninės Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės lapeliai „Pulsas“1989.02 „Pulsas“1989.12.20


Visose gydymo įstaigose buvo įrengti Sąjūdžio spaudos stendai, o Centrinėje ligoninėje ir Poliklinikoje - fotografijų stendai, parengtas stendas ir miesto vitrinai.

Pirmaisiais Sąjūdžio metais medikų grupė surinko daug parašų: po bendru medikų ir inžinierių laišku "Sovietskaja Litva" redakcijai dėl "Jedinstvos" išpuolių, dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo (per 2000), parašų po atviru laišku Lietuvos Ministrų Tarybai dėl chemikalų vartojimo žemės ūkyje kontrolės, dėl karinio aerodromo iškėlimo iš Šiaulių miesto.

Kiti straipsniai apie medikų veiklą