Šiaulių inteligentija: Šiaulių Inžinierių namų veikla 1987 - 1991

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,6 / 5 (252 balsai)

Iš straipsnių ciklo Šiaulių inteligentijos vaidmuo atgimimo laikotarpiu

Šiaulių miesto literatas, kraštotyrininkas Romualdas Rutkauskas[1] pasidalijo atsiminimais apie Šiaulių Inžinierių namų veiklą Atgimimo laikotarpiu. Romualdas buvo aktyvus šiuose namuose vykusių renginių dalyvis ir organizatorius.

Šiaulių Inžinierių namai Sąjūdžio priešaušry ir su juo

Sąjūdis - taikaus laisvėjimo ir išsivadavimo evoliucija mažosios Pabaltijo tautos, turėjusios savo garbingą praeitį, valstybę – neeilinis fenomenas Lietuvos istorijoje. Vienos kartos, nespėjusios iš savo atminties ištrinti Laisvės ir Nepriklausomybės dvasios ir jų atstatymo siekių, dirvoje vis dar žaliavo krašto suvereniteto nostalgija. Ne dykroje gimė Sąjūdis. Dar buvo gyvi pokario rezistencijos kovų dalyvių likučiai, ir jų vaikai, dar aktyvūs ir užgrūdinti grįžę iš tremties tautiečiai, dar nenutautėję senieji emigrantai, mūsų tėvai su jų maldomis mums perdavę prisiminimus apie jauną, vos dvidešimtmetę Prieškario Lietuvą, begėdiškai lyg nuskintą plėšikavusių kaimynų, lietuvių kalbos priešinimasis „vyresniojo brolio“ kalbai, katalikų bažnyčios siekis nusimesti svetimos ideologijos priespaudą, pokario inteligentijos demankurtizacija ir t.t. stūmė lietuvius atstatyti tai, kas XX a. vidury buvo sugriauta. Šalia oficialaus mokyklinio švietimo, kalaboristinės istorijos mokymo, daigeliais kalėsi kitokia, nuo žmonių ligšiol slėpta informacija. Gamtosaugos judėjimo pakilimas, disidentinės paskaitos, pokalbiai, susibūrimai, ypač Persitvarkymo TSRS-Perestroikos rėmuose ir t.t. kėlė mūsų respublikoje laisvėjimo nuotaikas, kurios, it stiprėjantis vėjas, išaugo į Visuotinio išsivadavimo audrą.

Daug vieškelių, kelių, takų vedė mus į lig šiol slėptos tiesos atskleidimą. Vienas iš tokių totalinės nelaisvės prieblandoje užsižiebusių žiburėlių buvo Šiauliuose gimę ir veikę Šiaulių Inžinierių namai (ŠIN). Gimę dešimt metų prieš Sąjūdžio pradžią. Tai tarsi miniatiūrinis Vilniaus Mokslų Akademijos švietimo modelis Šiauliuose. Tie, kurie vėliau su ŠIN pražygiavo ikisąjūdinį laiką ir Sąjūdžio gyvavimo laikotarpį, neabejoja, kad mūsų miestelėnams pasisekė labiau negu kitiems. ŠIN buvo diegiama ne tik inovacinė techninė, kultūrinė mintis, bet ir piliečio ugdymo nuostata, teisingesnio, laisvesnio gyvenimo alkis.

Turinys 1 ŠIN veiklos pastabos 2 ŠIN struktūra 3 ŠIN ketvirtadienių veiklos programų suvestinių sąrašas (1987-1990 m.) 4 Panaudoti šaltiniai

ŠIN veiklos pastabos

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje (XX amžiaus) Šiaulių miestas susiformavo kaip Šiaurės Vakarų Lietuvos pramonės bei kultūros centras, turįs apie 130 000 gyventojų, su daugybe TSRS sąjunginės priklausomybės ir LTSR pavaldumo įmonių. Nežiūrint į tai, buvo statomos vis naujos gamyklos, aptarnavimo įmonės, rekonstruojamos senosios. Miestas diplomuotus inžinierius ėmė skaičiuoti tūkstančiais (1980 m. apie 3000) – jie ėmė sudaryti miesto techniškosios inteligentijos branduolį, o miesto valdymo administracinėse struktūrose sudarė neabejotiną daugumą.

Inžinieriai savo konferencijose nuolat reiškė pageidavimą turėti bazinius profesinio pobūdžio namus, kurių tikslai būtų:

1.Informuoti miesto įmonių ir organizacijų inžinerijos bei technikos darbuotojus apie svarbiausius mokslo ir technikos pasiekimus ir, remiantis šia informacija, kelti jų kvalifikaciją, telkti miesto inžinierių pastangas, siekiant panaudoti minėtus pasiekimus gamyboje.

2.Propaguoti gamybos novatorių patirtį, racionalizatorių ir išradėjų pasiekimus, siekiant juos paskleisti miesto įmonėse.

3.Plėsti politinį ir kultūrinį inžinierių akiratį, rūpintis turiningo jų laisvalaikio organizavimu.

Kai 1978 m. vasarą pastatas (Vilniaus 88) buvo suremontuotas (architektas A. Petrikauskas), miesto vadovo VK pirmininko V.Kazanavičiaus iniciatyva čia ir buvo įsteigti (pirmieji LTSR) Inžinierių namai.

Buvusių Inžinierių namų pastatas

ŠIN įkūrimo metu pirmieji inžinieriai-entuziastai, sudarę I-osios tarybos branduolį, iš kairės: K.Šavinis, R.Bruzgulis, Z.Sabalys, S.Magelinskienė, ŠIN projekto autorius A.Petrikauskas, ŠIN sekretorė G.Šleževičiūtė, I.Ste ponavičiūtė, V.Jurkšaitis, vedėjas V.Vingras, doc. K.Krikščiūnas. 1979 m.

Jų inauguracijos dieną dalyvavo ir tuometinis LTSR TSKP CK sekretorius A.Brazauskas. ŠIN oficialus pavaldumas nustatytas Vilniaus mieste veikiančiam Lietuvos mokslinės-techninės informacijos mokslinio tyrimo instituto (LIMTI) jo Šiaulių filialo statusu. Stebėtina, jog per trumpą (9 mėnesius) laiką pavyko atlikti projektavimo, statybos-montavimo darbus (tiesa, po dešimtmečio įvykdyta pastato rekonstrukcija, parengti, patvirtinti įstatai). Vykusiai sukomplektuotas ŠIN valdymo-aptarnavimo personalas. Nuo 1978 m. iki 1992 m. jam vadovavo energingas ir atsidavęs šiam darbui inžinierius-novacinių minčių diegėjas Vaclovas Vingras, aktyvuolė sekretorė inžinierė Genė Šleževičiūtė, administratorius Vincas Virbickas ir Bronius Kariniauskas. Šiuose namuose ėmė funkcionuoti technikos biblioteka ir skaitykla (darbuotojos L.Vaivadaitė, A.Verbickienė, B.Krasauskienė). Kompaktiška kavinukė, o vėliau, nuo 1984 m. dviejų takų automatizuotas kegelbanas. 1986 m. Šiaulių miestui švenčiant 750 metų jubiliejų, atlikta ir ŠIN rekonstrukcija: modernizuotas kegelbanas, įrengta miesto pramonės produkcijos pavyzdžių parodų salė, auditorijos, skaičiavimo technika ir didžioji Baltoji salė, talpinanti 3 kartus daugiau klausytojų ir t.t.

Vaclovas Vingras, inžinierius, Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narys, buvęs ŠIN direktorius

Aktyvūs Inžinierių namų renginių organizatoriai K.Šavinis ir G. Šleževičiūtė

Tad nenuostabu, kad ŠIN vėliau tapo įžymiu kultūros centru, inteligentų traukos vieta. Kiekvieną ketvirtadienį, 18 valandą, miesto inteligentai, daugiausia inžinieriai, plaukdavę čia pailsėti, pamatyti technikos kino filmų, skaidrių, paklausyti iš didžiųjų miestų atvykusių lektorių, savo miesto kultūros, technikos, meno, mokslo darbuotojų, muzikantų. Dažnai lankytojų prisirinkdavę tiek daug, jog nesutilpdavę pagrindinėje salėje, tad tekdavę klausyti vestibiulyje per radio stiprintuvą. Tokie buvę įžymūs svečiai: Antanas Poška ( 1979-04-22;1981-11-12), JAV gamtosaugininkas Valdas Adamkus (1988-02-06), istorikas Juozas Jurginis (1981-02-19), gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė (1985-04), geografas Česlovas Kudaba (1979-04-21;1985-09-20), jis organizavo inžinieriams ekskursiją po Žemaitiją (1985-06-14;1985-10-12). Filosofai Romualdas Ozolas (1988-03-17) ir Jokūbas Minkevičius 1987-05-29 ir 1986-02-13), matematikai Vytautas Statulevičius ir Eduardas Vilkas (1990-01-31), istorikai Edvardas Gudavičius 1983-05-17) ir Aleksejus Luchtanas (1988-04-14) Gediminas Ilgūnas (1980-02-21), poetai Justinas Marcinkevičius(1990-03-01), Sigitas Geda, Vytautas Rubavičius (1988-11-02), Lidija Šimkutė-Pocienė (1988-09-02), aktoriai Laimonas Noreika (1986-09-18, 1990-03-01), Rūta Stalilūnaitė (1989-03-08), Juozas Miltinis, Henrikas, Kurauskas, dainininkai Vladimiras Prudnikovas ir Virgilijus Noreika (1986-01-20), Vaclovas Daunoras, Eduardas Kaniava, technikos mokslų daktarai Kazys Ragulskis, Vladas Domarkas, astronomai Gunaras Kakaras, Paulius Slavėnas, kalbininkai Aldonas Pupkis, Kazys Ulvydas, TSR mokslininkai V.Amosovas (Kijevas), G. Nanu (1986-09-04 Talinas) ir kiti. Daugelis garbių svečių savo paskaitose ir atsakymuose į pateiktus klausimus pasakydavę daugiau nei buvome įpratę sužinoti iš sovietinės žiniasklaidos, tad tokią lektorių informaciją salė gaudydavo it tyro oro gurkšnį. Tai leido ugdyti šiauliečių inžinierių (o ir kitų profesijų specialistų) tautinę patriotinę savimonę ir draudžiamos informacijos žingeidumą. 1986 m. svečias, lektorius Romualdas Ozolas tarsi bombą susprogdino, pareiškęs, jog Molotovo-Ribentropo susitarimas ir slapti protokolai yra tikri, ne fikcija. Vaclovas Vingras atsimena, kad taąkart salėje spengė mirtina tyla, nes ši tema buvo tabu: „Salė atsistojo: žmogus išdrįso pasakyti!“

Inžinieriai atsidūrė privilegijuotoje padėty, tad miesto mokytojai ėmė rūpintis Mokytojų namų kūrimu ir tai jiems pavyko pasiekti M.Gorbačiovo pertvarkos metu (jų garbei reikia pasakyti, jog jie funkcionuoja ligšiol). Vėliau ŠIN virto ir Šiaulių Persitvarkymo Sąjūdžio susirinkimų, posėdžių, susibūrimo vieta. Aktyvūs Šiaulių Sąjūdžio nariai buvo inžinieriai V.Vingras, J.Keldušis, V.Kačinskas, A.Urbonavičius, K.Šavinis, A.Jakučionis, A.Sėjūnas, R.Baltutis, V.Šukys, V.Kriaučiūnas, S.J. Grigaliūnas, V.Stasiūnaitė, A.Poškus, R.Adeikis, R.Kazlauskas, J.Rimša ir t.t. Į Atkuriamąją Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkti šiauliečiai inžinieriai Virginijus Kačinskas ir Algimantas Sėjūnas. Iš 35 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių daugiau nei pusė buvo dalyvavę Šiaulių inžinierių namų renginiuose. Pirmuoju Nepriklausomos Respublikos Šiaulių miesto meru 1990-04-18 išrinktas inžinierius kelininkas Kazimieras Šavinis, vicemeru inžinierius statybininkas Romuladas Jonušas.

ŠIN struktūra

Aukščiau minėtą ŠIN veiklos programą planuodavo ir vykdavo ŠIN vadovas kartu su visuomeninės veiklos principais veikiančią ŠIN tarybą ir jos narius. ŠIN taryba buvo visuomeninis patariamasis ŠIN administracijos organas, tačiau vykdė eilę jai reglamentuotų funkcijų.

1.Sprendė narystės (priėmimo ir pašalinimo) klausimus.

2.Jungia ŠIN narius į nuolatines ar laikinas sekcijas, organizuoja ir kontroliuoja jų darbą.

3.Rengia ŠIN ketvirtinių ir metinių darbo planų projektus ir teikia juos tvirtinti LIMTI, filialo vedėjui.

4.Palaiko ryšius su miesto įmonėmis ir organizacijomis.

5.Padeda LIMTI filialo administracijai tinkamai eksploatuoti ŠIN patalpas.

Pirmosios ŠIN tarybos pirmininkas LTSR nusipelnęs inžinierius Jonas Keldušis (iki 1986 m.) dirbo su gražiu būriu tarybos narių: R.Skripkausku, Z.Sabaliu, V.Petraičiu, V.Tričiu, K.Šaviniu, R.Bruzguliu, St.Toliušiu, G.Baltrušaičiu, V.Jurkšaičiu, S.Magelinskiene, R.Rutkausku, M.Laurinavičius. Nuo 1986 iki 1991 m. ŠIN tarybai ėmė vadovauti Dujofikacijos įmonės vadovas inž. Romualdas Bruzgulis, o į tarybą atėjo daug energingų gabių inžinierių S.Vilčiauskas, K.Kriščiūnas, V.Kriaučiūnas, V.Gelžinaitė, K.Bingelis, V.Ramonas, R.Požėla, V.Laurutis, K.Katilius, A.Indrišiūnas, K.Rudys, R.Bėkšta, J.Šiaučiūnaitė, V.Lašas, A.Stasaitis, Z.Šukys ir kt.

ŠIN ketvirtadienių veiklos programų suvestinių sąrašas (1987-1990 m.)

1987-ieji metai

Vasario 5 d. susitikimas ŠIN su Romualdu Sikorskiu. Inžinieriai domėjosi LTSR finasine padėtim ir politika.

Kovo 13 d. susitikimas su rašytoju K.Saja ir aktorium Č.Stoniu - pliekė tarybinį biurokratizmą ir komunizmo statytojo tipą.

Balandžio 2 d. susitikimas su agronomu A.Jocu, keliavusiu po Australiją ir N.Zelandiją.

Balandžio 21 d. susitikimas su muzikologu prof. Vytautu Landsbergiu, paskaita „Visuomenės muzikinės kultūros būklė“

Rugsėjo 17 d. susitikimas su LTSR švietimo ministru Henriku Zabuliu. Forumas „Mokslo prestižas“ apie mokslo (viduriniojo ir aukštojo) padėtį respublikoje.

Spalio 22 d. vakaras, skirtas Maironio 125-sioms gimimo metinėms. Pranešimas literatūros kritiko S.Žuko. Eiles skaitė Šiaulių Dramos teatro aktoriai.

Spalio 29 d. vakaras „Esperanto 100 metų“. Pranešėjas LTSR esperantininkų atsakingas pirmininkas Laurynas Skupas. Įspūdžiai iš pasaulinio esperanto kongreso Brazilijoje.

1988-ieji metai

Sausio 22 d. ŠIN susitikimas su korespondentais Lietuvai (iš Kaliningrado) R.Mockum ir G.Končium. Tema „Ekonominė reforma. Radikalūs pasikeitimai“.

Sausio 28 d. ŠIN paskaita „ Kiek ilgai šnekėsime lietuviškai“. Pranešėjas m. dr. Aleksandras Vanagas.

Vasario 4 d. ŠIN susitikimas su lektorium J.Zalyčiu (Ryga). Paskaita „Šeimyninio gyvenimo psichologija“.

Vasario 6 d. ŠIN susitikimas su Čikagos Gamtos apsaugos administratorium Valdu Adamkum. Paskaita „Gamtos apsauga JAV“. Šiauliuose V.Adamkus viešai kalbėjo ne apie ekologiją, gamtosaugą, bet apie išeiviją, jos gyvenimą, kultūrą, „Santarą-Šviesą“.

1988-02-06 susitikimas su V.Adamkumi

Po V. Adamkaus paskaitos 1989 m.

Vasario 12 d. susitikimas su KPI prorektoriumi J.Palaima. Paskaitoje „Šiandieninė Šveicarija“, buvo rodomos skaidrės apie šią šalį.

Vasario 17 d. susitikimas su sporto apžvalgininku Arūnu Pakula. Paskaita „Profesionalų krepšinis“.

Kovo 3 d. ŠIN susitikimas su okeanologu V.Korkučiu. Paskaita „Senųjų karaimų keliu“. Demonstruotos skaidrės ir fotonuotraukos.

Kovo 10 d. ŠIN susitikimas – Filatelijos parodos uždarymas „Augimo žingsniai“. Autorius inž. V.Taranda.

Kovo 24 d. ŠIN susitikimas su lektore A.Pociene (Vilnius). Paskaita „Anglija iš arti“.

Kovo 25 d. ŠIN susitikimas su archeologu Vytautu Urbanavičium „Šventaragio slėnio paslaptys“. Demonstruotas filmas.

Kovo 29 d. ŠIN susitikimas su E.Kaniava ir Ch.Potašinskiu. Paskaita „Apie muziką ir žmogų“. Koncertas.

Balandžio 5 d. ŠIN susitikimas su VVU prof. A.Girdeniu. Paskaita „Baltų genčių ir jų kalbų kilmė“.

Balandžio 7 d. ŠIN susitikimas su agronomu A.Būdvyčiu (Dotnuva). Paskaita „Žemdirbystės kultūra ir maisto produktų ekologija“.

Balandžio 14 d. ŠIN susitikimas su archeologu – Kernavės piliakalnių kasinėtoju A.Luchtanu – „Kernavės atradimai“.

Balandžio 21 d. ŠIN vakaras –susitikimas „1863 m. sukilimo 125-osios metinės“ Lektoriai V.Bikulčius ir O.Maksimaitienė.

Balandžio 27 d. susitikimas-paskaita „Žmogaus vieta Japonijos ekonominiuose santykiuose“. Lektorius LŪSTI doc. A.Ališauskas.

Gegužės 3 d. Vydūno 120-ųjų gimimo metinių minėjimas. Lektoriai V.Bagdonavičius ir M.Lapinskaitė (Vilnius).

Gegužės 11 d. ŠIN susitikimas-paskaita „Laisvė ir lygybė ekonomikoje“. Lektorius akademikas E.Vilkas.

Gegužės 17 d. ŠIN susitikimas su olimpine čempione V.Venciene ir treneriu V.Gineičiu,

Gegužės 28 d. ŠIN susitikimas-koncertas su „Gilijos“ prezidentu profesorium E.Kudarausku (Klaipėda). Kūrybos vakaras.

Birželio 2 d. ŠIN susitikimas-paskaita „Pasaulinės ekologijos problemos“. Akademikas L.Kairiūkštis,

Birželio 4 d. ŠIN inžinierių talka Tolminkiemyje, skirta K.Donelaičio 275-osioms gimimimo metinėms.

Rugpjūčio 6 d. „Šiaulių naujienos“ skelbia M.Stakvilevičiaus „Šiauliuose -Persitvarkymo Sąjūdis“

Rugsėjo 22 d. susitikimas-paskaita „Australija ir lietuviai“. Skaitė poetė, vertėja L.Šimkutė-Pocienė (Australija).

Spalio 5 d. nusipelniusio inžinieriaus Valterio Jurkšaičio 70-mečio paminėjimas.

Spalio 12 d. ŠIN paskaita „Tautos ateitis- - blaivi tauta“, kurią skaitė su Jonas Gečas.

Spalio 15 d. ŠIN ekskursija „V.Kudirkos gyvenimo keliais“. Vedė Jonas Krivickas.

Spalio 20 d. ŠIN paroda inžinieriaus Jono Rimšos

Spalio 22 d. Vilniuje Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Dalyvavo šiauliečiai: M.Stakvilevičius, J.Keldušis, V.Vingras, A.Koskienė, P.Balčiūnas, K.Alminas, V.Kačinskas, A.Griganavičius, V.Cinavojus, K.Kasperavičius, V.Trušys, P.Anikinas, V.Rimkus, P.Piaulokas, O.Dautartaitė, J.Sa baliauskas ir kiti.

Lapkričio 3 d. ŠIN susitikimas-paskaita „S.Daukantas ir Lietuvos atgimimas“. Dalyvavo : N.Vėlius, prof. Č.Kudaba, poetai S.Geda, V.Rubavičius

Lapkričio 15 d. ŠIN kursai „Inžinieriaus lietuvių kalbos kultūra“.

Lapkričio 18 d. ŠIN vakaras „Pabudome ir kelkimės“. Dalyvavo M.Laurinkus, L.Pangonytė, A.Ažubalis.

Lapkričio 30 d. ŠIN susitikimas-paskaita „Kultūra ir tautos dvasia“ Skaitė LKF pirmininkas prof. Česlovas Kudaba.

Lapkričio 22 d. dailės kūrinių paroda. Dalyvavo G.Didelytė, V.Baranauskienė (Vilnius), A.Narbutas, J.Rimša, K.Bingelis (Šiauliai).

1989-ieji metai

Sausio 12 d. ŠIN vakaras-susitikimas su KPI doc. S.Mockevičium – regatos „SARK -88“ dalyviu „Nuo Smiltynės iki Londono“. Skaidrės ir foto. Sausio 19 d. ŠIN vakaras-susitikimas su inžinieriumi K.Šaviniu tema „JAV šiandien“. Rodytos skaidrės, foto.

Sausio 26 d. vakaras-susitikimas su advokatu V.Šadreika (Vilnius). Paskaita „Žmogaus teisės“.

Vasario 2 d. vakaras, skirtas išradėjui Petrui Motiekaičiui atminti.

Vasario 3 d. vakaras-paskaita „VFR ūkis“ Pranešėja prof. K.Prunskienė.

Vasario 15 d. ŠIN paminėta Vasario 16-oji.

Kovo 2 d. vakaras-susitikimas su aktore R.Staliliūnaite (Kaunas). „Menininkas ir gyvenimas“.

Kovo 23 d. ŠIN vakaras-paskaita su prof. A.Baubinu (Vilnius) „Žmogaus ekologinės problemos“.

Balandžio 13 d. ŠIN vakaras-paskaita su Karagandos parapijos klebonu A.Dumbliausku „Pasaulis ir žmogus dvasininko akimis“

Balandžio 20 d. ŠIN vakaras-susitikimas su inžinieriumi Petru Janušausku „Žvėrys ir mes“.

Balandžio 28 d. ŠIN vakaras susitikimas su prof. A.Prazausku (Vilnius). Paskaita „Lietuvos situacija Rytų ir Vakarų sandūroje“

Gegužės 17 d. ŠIN vakaras-susitikimas su Latvijos mokslininkais I. Šneidere, T.Viltiniu, V.Savčenko, paskaitos tema „Stalininės represijos Latvijoje“.

Gegužės 25 d. ŠIN vakaras-susitikimas su V.Klioriu (JAV) firmos „Interaktyvinės sistemos“ prezidentu.

Liepos 6 d. ŠIN vakaras-susitikimas su sukurtos socialdemokratų partijos nariais.

Spalio 19 d. ŠIN vakaras-susitikimas su JAV lietuviais-inžinieriais R.Šleniu, L.Maskaliūnu, A.Kaireliu.

Spalio 26 d. vakaras-susitikimas su architekte Mari Knašas (Bostonas, JAV).

Lapkričio 16 d. Inžinieriai Romualdas Baltutis ir Algis Jakučionis skaitė paskaitą apie savo tremtį Altajuje ir tėvų palaikų pervežimą į Lietuvą.

Lapkričio 23 d. ŠIN vakaras-susitikimas su filosofu Alvydu Juozaičiu, tema „Demokratijos samprata“.

Gruodžio 7 d. ŠIN vakaras-susitikimas su prof. G.Česniu ir prof. I.Balčiūnienė. Tema „Lietuvių tautybės susidarymas“.

Gruodžio 13 d. ŠIN vakaras paminėjimas 90-ųjų gimimo metinių dramaturgo Augustino Griciaus. Dalyvauja jo vaikai: Prof. L.Griciūtė, prof. A.Gricius, chirurgas K.Gricius, architektas D.Gricius.

1990-ieji metai

Sausio 31 d. ŠIN vakaras-susitikimas su akademikais J.Požėla ir E.Vilku. Paskaita „Mokslas ir visuomenės pažanga“.

Vasario 14 d. ŠIN paminėta Vasario 16-oji.

Vasario 21 d. ŠIN susitikimas su Šiaulių Sąjūdžio kandidatais į Aukščiausios Tarybos deputataus: K.Alminu, V. Kačinsku, A.Sėjūnu, D.Morkūnu, R.Ozolu, K.Lapinsku.

Kovo 1 d. ŠIN jubiliejinis poeto J.Marcinkevičiaus vakaras. Eiles skaitė L.Noreika. Koncertavo „Polifonija“.

Su dažnu Inžinierių namų svečiu L.Noreika

Balandžio 12 d. ŠIN Lietuvos jaunimo bendrijos „Lituanika“ steigiamasis susitikimas.

Balandžio 18 d. inžinierius kelininkas Kazys Šavinis išrinktas pirmuoju Šiaulių miesto meru.

Gegužės 10 d. ŠIN vakaras-susitikimas su inžinieriumi E.Pocevičium „Įspūdžiai iš kelionės po Braziliją“.

Humanitarinių renginių skaičius per 13 metų viršijo per 400. ŠIN jungė apie 900 narių, kurie mokėjo nario mokestį.

1991 m. Šiaulių Inžinierių Namai liovėsi funkcionavę. Trylika metų švietusio žiburėlio Šiauliuose ugnys užgeso.

Istorijos eigos dėka ir valia Sąjūdžiui buvo leista ir patikėta vesti Lietuvą į Laisvės atkūrimo rytojų. Tai atrodo, lyg aukštesnių, viršžemiškų jėgų instiguotas stebuklas! Dukart per šimtmetį (1918 ir 1990 m.) kupranugariui –lietuviui buvo leista pralįsti pro tą pačią adatos skylutę, susidariusią didžiųjų kaimyninių (ir nedraugiškos nuostatos) valstybių sandūroje ar plyšyje.

Paskelbus Nepriklausomybės aktą, net nesulaukus laisvėjimo proceso įsitvirtinimo žmonių dvasioje ne itin lojalios tautai jėgos Sąjūdį sudraskė į partijas. Tautos dvasinės destrukcijos vyksmas tęsiasi. Virš mūsų pasiektos Laisvės sparnų nuolat kybso skerstuvių peilis, bet retas linkęs matyti ir suprasti, kaip intensyvėja žmogaus naikinimas žmoguje. Tai, tarsi šėtoniškas praeities kraitis ar dailus kaulas numestas mūsų apolitiškiems prastuoliams – pasprinkit!

Paminklas Laisvei vis kartais atrodo tik valdžiūnų prievartaujamos tautos valios skausmo simbolis.

Valstybę gali tverti ir juodųjų demonų remiamos jėgos, bet ją išsaugoti, ugdyti, palikti vaikams gali tik doros rankos ir širdys. Ir daug, daug pasiaukojimo pastangų.

Panaudoti šaltiniai

Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. 10-osios mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 2006 m. rugsėjo 20-21 d., pranešimai. – V., 2006, p. 105-108

Kavaliauskaitė, Živilė. Inžinierių namai švenčia 30-metį. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – 2008, rugs. 10, p. 5

Romualdo Rutkausko prisiminimai. - Šiauliai, 2010