Šiaulių dviračių muziejus

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 3,7 / 5 (78 balsai)

Aleksandras Ostašenkovas. Prie Dviračių muziejaus, 2004

1951 metais Šiauliuose pastatyta vienintelė tuometinėse Pabaltijo respublikose dviračių ir variklių gamykla „Vairas“. 1980 metais šios gamyklos patalpose įkurtas visuomeninis Dviračių muziejus. Jis buvo mažai kam žinomas ir mažai lankomas, todėl 1983 metais tuometinė miesto valdžia, siekdama populiarinti dviračių transportą, suteikė muziejui naujas patalpas – namą Šiaulių miesto centre. 1985 metais gegužės 26 dieną Dviračių muziejuje atidaryta naujoji ekspozicija. Tuomet didelį lankytojų dėmesį patraukė senoviniai dviračiai, laikinai pasiskolinti iš Maskvos politechnikos muziejaus (32 eksponatai), Rygos istorijos ir jūreivystės muziejaus (2 eksponatai), Šiaulių „Aušros“ muziejaus (3 eksponatai). Dviračių muziejus buvo gausiai lankomas, aktyviai dalyvavo rengiant tarptautines karikatūristų parodas “Velocarton“, tarptautinius velomobilistų sąskrydžius.

1993 metais Dviračių muziejų perėmė Šiaulių „Aušros“ muziejus. Pasikeitė muziejaus statusas: iš visuomeninio jis tapo valstybinio muziejaus padaliniu. Muziejus buvo pertvarkytas. Eksponatai sutvarkyti pagal valstybinio muziejaus reikalavimus, įrengta nauja eksponatų saugykla. Muziejaus eksponatų būklę pastoviai prižiūri „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro restauratoriai. Padidėjo muziejaus eksponatų skaičius. Nemaža dalis muziejaus eksponatų – reti, unikalūs, kiti – kopijos. Tarp jų ir medinis dviračio prototipas “Bėgiojanti mašina“, ant kurios prieš 200 metų grafas fon Sivrakas, pasispirdamas kojomis, važinėjo po Paryžių.

Unikalūs muziejaus eksponatai – pirmieji lietuviški namų darbo dviračiai. Iš jų būtina paminėti dviratį „Senelis“, kurį 1917 metais pasidarė nagingas Pakruojo rajono Lygumų apylinkės kalvis Kazys Šuopis. Dviratis – iš geležies ir medžio, sveria 58 kilogramus. Kiti originalūs eksponatai – medinis dviratis, padarytas XIX amžiaus pabaigoje Žagarėje, bei iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas su balneliu, aptrauktu tamsiai raudonos spalvos aksomu. Lankytojų dėmesį patraukia karbidiniai dviračių žibintai, pagaminti XIX amžiaus pabaigoje vokiečių firmose. Daug vietos ekspozicijoje skirta Šiaulių dviračių ir variklių gamyklai „Vairas“. Eksponuojami pirmieji „Ereliukai“ ir „Kregždutės“, surinkti 1951 metais. 1984 metais surinktas 10000000-asis „Ereliukas“. Tuo metu buvo gaminami universalūs dviračiai paaugliams „Dubysa“, „Venta“, „Vyturėlis“, „Rambynas“ bei treniruokliai „Lietuva“, „Sveikata“. Ekspozicijoje rodomi ir neįprastos konstrukcijos dviračiai velomobiliai. Velomobilis daugeliu atžvilgių pranašesnis už dviratį: mažesnis jo pasipriešinimas orui, todėl važiuojantysis sunaudoja mažiau energijos, patogesnė jo padėtis – pusiau gulima, mažiau nuvargstama. Muziejuje eksponuojami velomobiliai yra unikalūs tuo, kad jie yra namų darbo.

Šiaulių dviračių muziejus iš Vilniaus parsigabeno istorinį legendinį oranžinį dviratį – vienintelį likusį iš tūkstančio prieš keletą metų išbarstytų Vilniaus gatvėse. Tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas pasirūpino , kad dviratis ir du jo stovai kuo greičiau patektų į vienintelį Lietuvoje Šiaulių Dviračių muziejų.

F. Galinis. Dviračių muziejuje, 1986

Aleksandras Ostašenkovas. Dviračių muziejuje niekada nestinga smalsuolių, 1986

Dviračių muziejaus eksponatai

Literatūra:

Šiaulių miesto visuomeniniai muziejai: lankstinukas. – Šiauliai, 1986

Januševičius, Alvydas. Oranžinė svajonė atsidūrė muziejuje // Šiaulių kraštas. – 2003, gruod. 5, priedas „Saulės miestas“, p. 2

Zaukas, Algirdas. Šiaulių dviračių muziejus // Šiaulių kraštas. – 2003, rugpj. 29, p. 8

Parengė Domiceta Kazlauskienė