Šiaulių dekoratyvinės skulptūros

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (62 balsai)
1968 m. Šiauliuose pastatyta pirmoji dekoratyvinė skulptūra „Jaunystė“. Ją sukūrė skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius. Ši bronzinė figūra atvėrė kelią dekoratyvinei plastikai mieste. Šiauliuose viena po kitos atsirado mažosios skulptūros, puošusios miesto centrą ir pėsčiųjų bulvarą bei suteikusios pilkiems sovietmečio Šiauliams išskirtinį veidą. Ypač daug jų buvo sukurta XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Tai A. Toleikio skulptūros „Ikaras“, buvęs ant Autobusų stoties sienos, „Rudenėlis“, stovėjęs Kaštonų alėjoje, „Dubysa“, buvusi prie Eksperimentinės elektros konstrukcijų gamyklos, dekoratyvinis reljefas "Šiauliai" esantis ant pastato sienos miesto centre, Birutės ir Kazio Kasperavičių „Jaunosios specialistės“ ir dabar tebepuošiančios Šimšės mikrorajoną, K. Kasperavičiaus „Sėdintis berniukas“, sėdėjęs Kaštonų alėjoje, D. Lukoševičiaus „Rytas. Diena. Vakaras“, buvusi prie Inžinierių namų, B. Kasperavičienės "Gulinti mergaitė", buvusi Televizorių gamyklos kieme ir daugybė kitų mažųjų skulptūrų. 1975 m. pastatytas Viliaus Purono suprojektuotas pilonas-laikrodis (žr. rubrikoje Šiaulių laikrodžiai). Keičiantis laikmečiui dauguma dekoratyvinių skulptūrų neišliko. Bankrutavo gamyklos, nugriauti senieji pastatai, nebuvo kam rūpintis jų teritorijose stovėjusiomis skulptūromis. Kai kurios pakliuvo į kolekcininkų rankas, kitos – į metalo laužą, dar kitų kūrinių likimas nežinomas.


SENELIS SU ANŪKAIS

1976 m. Šiaulių Prisikėlimo aikštėje pastatyta Birutės Kasperavičienės dekoratyvinė skulptūra „Senelis su anūkais“. Skulptūrinė grupė vaizduoja tris mielus anūkėlius, užsiropštusios ant besiilsinčio senelio, kuriam nesunki nei amžiaus nei anūkų našta, nes ji įprasmina žmogaus gyvenimą. Šis talentingai atliktas kūrinys išryškina vaikystės žavesį, alsuoja didele šiluma ir draugyste. Skulptūra yra vietinės reikšmės dailės paminklas.



TRYS NYKŠTUKAI

Kitas nuotaikingas skulptorės Birutės Kasperavičienės kūrinys „Trys Nykštukai“, iškalti iš balto marmuro. Kaštonų alėjoje skulptūra pastatyta 1977 m. Kai baltomis žiedų žvakėmis pražysta kaštonai, čia stovintys trys barzdoti žmogučiai tarytum atgyja, surimtėja ir šelmiškai stebi miesto pėsčiųjų bulvarą.



PELIKANAI

Fontanas-skulptūra „Pelikanai“ pastatyti Vilniaus-Tilžės gatvių sankryžoje 1978 m., rekonstruoti 2003 m. Autorė Birutė Kasperavičienė. Skulptūros medžiaga betonas, apkaltas variu. Turbūt ne vienas šiaulietis ar miesto svečias susimąsto, kodėl tokie egzotiški paukščiai atsirado Šiauliuose? Pasakojama, jog kartą du įsimylėję pelikanai atsiliko nuo savo būrio. Jie supainiojo kryptis ir, užuot skridę į pietūs, pasuko į šiaurę. Skrisdami pro Šiaurės Lietuvos didmiestį Šiaulius, nutūpė į balutę numalšinti troškulio. Čia piktoji burtininkė juos pavertė akmenimis. Stovi čia pelikanai kelis dešimtmečius ir dar ilgai stovės.



MOTINYSTĖ

Pėsčiųjų bulvare 1980 m. pastatyta Aloyzo Toleikio (architektė Virginija Taujanskienė) skulptūra „Motinystė“. Iš betono atlieto ir variu apkalto kūrinio siužetas kasdieniškas ir kartu amžinas – motina su kūdikiu ant kelių. Beveik nuoga moteris su vaikeliu – itin intymi scena, gyvenime būna paslėpta nuo pašalinių akių. Skulptūrai parinkta gana judri miesto vieta, praeiviai tarsi tampa šios intymios scenos liudininkais ir dalyviais. Čia veikiantis fontanas ir želdiniai sudaro atitinkamą foną ir mielą kaimynystę. „Motinystė“ padarė šią gatvės atkarpą jaukesnę ir šiltesnę.



PAUKŠČIAI

Skulptorias Kazio Kasperavičiaus ir architekto Algimanto Černiausko kūrinys „Paukščiai“ 1981 m. pastatytas daugiaaukščio „Šiaulių“ viešbučio kiemelyje. Skulptūra padaryta iš betono, aptraukto kalinėto ir suvirinto vario lakštais. Trijų stilizuotų paukščių grupė dinamiška, iškelti sparnai sukuria išraiškingą siluetą, besikeičiantį iš įvairių stebėjimo taškų. Atrodo, kad paukščiai sukasi, plasnoja. Aptakios lenktos formos sudaro kontrastą su griežtų formų viešbučiu ir aplinkiniais namais. Skulptūros tema – paukščiai atspindi urbanizuotos visuomenės grįžimo prie gamtos tendenciją. Aplink „Paukščius“ vasaros dienomis trykšta gaivus fontanas.



SKAITANTIS ŽMOGUS

Centrinėje Šiaulių miesto gatvėje, prie Dramos teatro, jau trečią dešimtmetį stovi įspūdinga skulptūra „Skaitantis žmogus“. Šią metalo plastiko skulptūrą 1983 m. sukūrė dailininkas metalistas Henrikas Orakauskas. Skulptūros idėją H. Orakauskui pasiūlė tuometinis miesto vyriausiasis dailininkas Vilius Puronas, skaitančio žmogaus įvaizdį aptikęs viename tarpukario Šiaulių laikraštyje. Dailininkas „Skaitantį žmogų“ aprengė senoviško stiliaus drabužiais, uždėjo cilindrą, ant juosmens pakabino laikrodžio grandinėlę, sukūrė jam šukuoseną. „Skaitantis žmogus“ simbolizuoja praėjusių laikų inteligentą. Jis atkeliavo iš senosios spaudos ir tarsi primena, kad tais laikais Šiauliai buvo nemažas kultūros centras, turėjo kelias spaustuves, čia ėjo nemažai laikraščių, veikė bibliotekos. Netoli tos vietos, kur dabar stovi skulptūra, buvo šalyje plačiai pagarsėjęs Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio knygynas. Per ilgus metus vandalai pavogė „Skaitančio žmogaus“ akinius ir lietsargį, bet jis tebestovi ant senovinio grindinio ir šypsosi praeiviams.



MERGAITĖ SU DŪDELĖMIS

1985 m. Šiaulių universiteto centrinių rūmų kiemą papuošė Aloyzo Toleikio bronzinė skulptūra „Mergaitė su dūdelėmis“. Tai jaunystę simbolizuojančios grakščios merginos, rankoje laikančios dvi dūdeles, figūra. Skulptūra čia stovėjo iki 2009 m. pavasario. Vykstant universiteto rekonstrukcijai, šiam meno kūriniui čia nebeliko vietos. Suderinus su skulptūros autoriumi, ją nutarta perkelti į Didždvario gimnazijos kiemelį.



BEŽDŽIONĖLĖS

Baigiantis 1988 m. Šiaulių Centrinės taupomosios kasos pastatą Vilniaus gatvėje papuošė Kazio Kasperavičiaus iš marmuro iškalta skulptūra „Beždžionėlės“. Projekto autorius architektas Kajetonas Jurėnas. Prie pastato įėjimo sėdintys du žaismingi, šiek tiek ir mįslingi padarėliai kviečia praeivius nusišypsoti. Skulptūros formos kompaktiškos, gerai perteikia šių egzotiškų gyvūnų charakterį bei nuotaiką. „Beždžionėlės“ nors ir nedidelė skulptūra, bet organiškai įsilieja ne tik į pastato bendrą vaizdą, bet ir į visos pėsčiųjų alėjos meninį audinį.



SAULĖS DISKAI

Rekonstruotame skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės 2006 m. rudenį ištryško naujas fontanas, kurio viduryje stovi skulptūra „Saulės diskai“. Tai trys nerūdijančio poliruoto plieno apvalūs diskai, iš išorės papuošti besišypsančiais veidukais, iš vidinės pusės – ironiškais natūralistiniais piešiniais. Diskai stovi trijuose skirtingų formų negiliuose baseinuose. Baseinus skiria takeliai, kuriais gali bėgioti čia žaidžiantys vaikai. Vandens srautai žemyn krenta nuo apvalių diskų. Skulptūros autorius Gintautas Luošaitis, piešiniai jo brolio Mindaugo Luošaičio, architektas Artūras Burba. Įdomus faktas, kad pastatyta skulptūra dar neturėjo pavadinimo. Buvo paskelbtas konkursas vardui išrinkti. Gauti 74 šiauliečių pasiūlymai, iš kurių komisija išrinko vardą „Saulės diskai“.



SUFLERIS

2009 m., pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Šiauliai pasipuošė nauju meniniu akcentu – teatro afišų „Sufleriu“. Jis pastatytas Vilniaus ir Varpo gatvių sankryžoje. Nuo čia tik keletas žingsnių iki Dramos teatro. Skulptūra susideda iš dviejų dalių: skelbimų lentos ir „Suflerio“. Dvipusę lentą puošia komedijos mūza Talija ir tragedijos mūza Melpomenė. Pats „Sufleris“, kaip jam ir dera, nuo žmonių pasislėpęs po gaubtu, esančiu afišų lentos apačioje. Vienoje pusėje „Sufleris“ pasipuošęs auskaru ausyje, kitoje – jis su auskaru antakyje. Šios žaismingos skulptūros autorius Darius Augulis. Sukurti ją padėjo plieno meistras Kazimieras Čerškus ir vilnietis skulptorius Viktoras Tamkevičius.


Skulptūros autorius D. Augulis "Suflerio" atidengimo iškilmėse


LITERATŪRA

Jankuvienė, Rūta. „Sufleris“ sufleruos apie teatrą // Šiaulių kraštas, 2009, rugs. 4, p. 5.

Januševičius, Alvydas. Atgyja bulvaro puošmenos // Šiaulių kraštas, 2003, rugs. 12, priedas „Saulės miestas“, p. 1.

Platelytė, Danguolė. Šiaulių miesto meno ir kultūros paminklai bei jų apsauga: diplominis darbas. – Vilnius, 1987. – 175 p.

Rimkus, Vytenis. K. Kasperavičiaus beždžionėlės // Šiaulių naujienos, 1989, saus. 4, p. 3.

Rimkus, Vytenis. Šiaulių paminklai. – Šiauliai, 1983. – [18] p.

Šiauliai: turistinis gidas. – Šiauliai, 2007. – 61 p.

Šiaulių dailė / sudarytojas Vytautas Tribandis. – Vilnius, [1999]. – 103 p.

Šiaulių gidas. – Šiauliai, 1998. – 32 p.

Šiauliuose ištryško naujas fontanas // Šiaulių kraštas, 2006, spal. 2, p. 16.


Parengė Danutė Darbutienė