Šablevičius Bronius – gamtos mokslų daktaras, Gamtos riteris, rašytojas publicistas, fotografas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (365 balsai)

Bronius Šablevičius, 2012 m. (Nuotrauka iš jo asmeninio albumo)


Žymus gamtosaugininkas, gamtos mokslų daktaras, Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) Gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas, ekologas, Lietuvos ornitologų draugijos, Lietuvos entomologų draugijos, Lietuvos biologinės įvairovės draugijos narys, Gamtos riteris Bronius Šablevičius parašė daugiau kaip 300 šimtus straipsnių moksliniuose žurnaluose ir populiarioje periodikoje, išleido kelias dešimtis leidinių apie retuosius augalus, paukščius, neįprastus drugius sfinksus, vabalus, varliagyvius ir roplius, taip pat apie Labanoro, Gražutės, Ažvinčių girias, kitas Lietuvos gamtos vietas, yra akademinio dvitomio leidinio „Lietuvos fauna. Paukščiai“ bendraautorius.
2011 m. už mokslinius tyrimus saugomose teritorijose, už straipsnius ir knygas apie gamtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir „Eko Bangos“ surengtame konkurse B. Šablevičiui pirmajam šalyje suteiktas Lietuvos „Gamtos riterio“ titulas.


Turinys

Trumpi biografijos duomenys

Bronius Šablevičius gimė 1946 m. sausio 18 d. Devenių k. (Anykščių r.).1948 m. jo tėvai buvo ištremti į Sibirą: tėvas į Karagandą (Kazachstanas), mama - į Krasnojarsko kraštą. Bronius su sesė augo pas tetas. Po keliolikos metų tėvai grįžo į gimtąjį Devenių k., tačiau prieš tremtį pasistatyto namo neatgavo.
1953-1960 m. Bronius mokėsi Dabužių septynmetėje mokykloje, 1961-1966 m. – Buivydiškių (Vilniaus r.) žemės ūkio technikume, įgijo sodininko ir daržininko specialybę.
Atlikęs privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, B. Šablevičius 1970-1975 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
1975-1977 m. B. Šablevičius dirbo Anykščių rajono kultūros skyriuje kultūros ir istorijos paminklų apsaugos metodininku. Tačiau supratęs, kad, jo pašaukimas yra gamtos mokslai, pasiryžo studijuoti biologiją. Jau dirbdamas Aukštaitijos nacionaliniame parke, 1977-1983 m. jis neakivaizdžiai baigė biologijos studijas Vilniaus Pedagoginio instituto Biologijos fakultete.
Nuo 1977 m. iki šiol B. Šablevičius gyvena Ignalinoje ir dirba Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriuje. 1977-1999 m. jis buvo parko mokslinis bendradarbis, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Nuo 1977 iki 1993 m. jis taip pat buvo Aukštaitijos nacionalinio parko administracijos leidžiamo laikraščio „Nuo Ledakalnio“, paskui „Ladakalnis“ redaktorius.
Iki 1992 m. B. Šablevičius iš savo darbo srities Parke parengė ir 1993 m. Ekologijos institute apgynė disertaciją tema „Erelio žuvininko veisimasis, ekologija, elgsena ir apsaugos Lietuvoje strategija“, ir tapo biomedicinos mokslų, biologijos daktaru.
1999-2009 m. B. Šablevičius buvo Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiasis ekologas, Gamtos skyriaus vedėjas.


Bronius Šablevičius, 2009 m. (Nuotrauka iš jo asmeninio albumo)


Po parkų reorganizacijos, nuo 2010 m. iki šiol, jis yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas.



Bronius Šablevičius po apdovanojimo, 2011 m. ( Nuotrauka iš jo asmeninio albumo)


Bronius Šablevičius ir Anykščiai

Išvykęs į Ignaliną B. Šablevičius nepamiršo savo gimtojo krašto, o ir anykštėnai nepamiršo jo. 2003 m. Anykščių viešosios bibliotekos salėje Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos organizavo su kraštiečiu susitikimą. Bibliotekos salė buvo pilna anykštėnų. Į susitikimą atėjo rašytojai Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis, pedagogas, biologas Sigutis Obelevičius (dabar – Anykščių savivaldybės meras), žinomo fotografo Eugenijaus Drobelio tėvas Antanas Mieželis ir kiti buvę B. Šablevičiaus kolegos, pažįstami bei jo knygų skaitytojai.
Renginio metu S. Obelevičius Bronių Šablevičių pavadino vienu universaliausių šalies mokslininkų, prilygino profesoriui Tadui Ivanauskui ir pasakė, kad tokio mokslininko dar nebuvo, kad būtų biologas, ornitologas ir entomologas vabzdžių tyrinėtojas).
Vakaro metu svečias pasakojo apie save:„Gimiau mažame Devenių kaime, po šimtamečiais medžiais. Kai semdavau šulinio vandenį, pro jų šakas matydavau Anykščių bažnyčios bokštus. Vėliau šią paunksmę palikau ir ilgai klaidžiojau be savo vietos, kol priėjau Ignalinos kraštą. Čia nutūpiau ilgam, nes šie ežerai ir girios neturi sau lygių<...>“.
Jis prisiminė ir 1975-uosius metus, kai baigęs universitetą dirbo Anykščių rajono kultūros skyriuje. Įdomus buvęs darbas: piliakalniai, senkapiai, mitologiniai akmenys, didžiulis Raguvėlės dvaro architektūrinis ansamblis, ... Susipažino su kunigais, nes bažnyčiose buvo sukaupta daug bažnytinio meno vertybių, domėjosi bažnytiniu paveldu. Tačiau pajutęs, kad ne tai turi daryti, nusprendė studijuoti biologiją, nes gamtos pasaulis jį viliojo nuo vaikystės, tik nežinojo, kad gamtos studijavimas gali tapti mėgiama profesija ir darbu. Džiaugėsi, jog gamtininko darbas sutapo su hobiu.
Į renginį susirinkę negailėjo pagiromo žodžių svečio knygai „Dugne pasaulis kitoks“. Miniatiūras iš minėtos knygos skaitė literatas Algirdas Gogelis:
„Sugrįžęs iš darbų, vakarais sėdžiu, sunkiai galvoju, dalyvauju pasaulio žiniose, klausaus tolimų melodijų, vėl sėdžiu ir, atrodo, tingėte tingiu. Ir ne šiaip sau, o intelektualiai: jaučiu pasaulio sudėtingumą, sunkumą, jo sąrangą, pilnatvę ir savęs neatitikimą jam. Rytais darumankštą, stoviu po šaltu vandeniu, prisipildau energijos kaip balionas, bet vistiek nežinau kaip gyventi toliai“. (p. 31-32).

2005 m.anykštėnės bibliotekininkės vėl pakvietė B. Šablevičių atvykti į Anykščius. Šį kartą mokslininkas pasakojo apie savo kelionę po egzotišką Pietų Ameriką. Vėl pilnutėlėje bibliotekos salėje anykštėnai klausėsi kraštiečio įspūdžių iš kelionės ir niekas net nepajuto, kaip prabėgo laikas, tik, kai pradėjo žiūrėti kelionių nuotraukas suprato, kad mintimis gerą valandą visi jautėsi tarsi pabuvoję nepakartojamos egzotikos šalyje. Renginio dalyviai tarsi kine pabuvojo Peru sostinėje Limoje, susipažino su Peru vizitine kortele – Maču Pikču (Inkų imperijos tvirtove- UNESCO kultūrinio paveldo objektu, į kurį plūsta pasaulio turistai), didžiausiu Pietų Amerikos Titikakos ežeru su plaukiojančiomis salomis ir kitais Peru stebuklais.



Bronius Šablevičius kelionėje – Maču Pikču (isp. Machu Picchu, keč. Machu Pikchu) – inkų XV – XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko.


Maču Pikču (kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Mieste buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.
Svečias savo pasakojimais sužavėjo renginio lankytojus ir jie dar ilgai nesiskyrstė, klausinėjo, žiūrėjo nuotraukas.
2006 m. Palūšės kaimo bibliotekoje (Ignalinos r.) paminėtas Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiojo specialisto, žymaus gamtosaugininko ir mokslininko B. Šablevičiaus 60-mečio jubiliejus. Pasveikinti kraštiečio nuvyko ir anykštėnai S. Obelevičius ir šio straipsnio autorė. Bibliotekoje veikė autoriaus knygų, straipsnių bei fotografijų paroda „Gamtininkas, literatas, fotografas Bronius Šablevičius“.


Iš kairės: S. Obelevičius, B. Šablevičius ir A. Berezauskienė, 2006 m. (Nuotr. iš bibliotekos nuotraukų archyvo)


Bronius Šablevičius papasakojo, apie Aukštaitijos nacionalinį parką, kuriame auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos, nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys. Čia gyvena ir labai retas puošnusis žalvarnis, peri juodasis gandras, erelis žuvininkas ir kiti reti paukščiai. B. Šablevičiaus žodžiais, retas augalas ar paukštis saugus tada, kai jo niekas nežino. Čia - ypatingas pasaulis, kuriame dera būti svečiu, gerbiančiu šeimininką - gamtą.
Daug valandų gamtininkas stebėjo retus, Europos Sąjungos mastu saugomus erelius žuvininkus ir prisipažino, kad tai daryti dar sunkiau, negu tyrinėti pelėdas: tenka susirasti girių platybėse erelio žuvininko lizdą, įkopti į medį netoliese, susiręsti jame palapinukę ir pro plyšį stebėti paukščių gyvenimą. Tačiau žemėje darbų būna dar svarbesnių. Per retojo paukščio pažinimą paaiškėja jo apsaugos priemonės. Tai ir yra mokslinio tiriamojo darbo prasmė ir reikalingumas. Ereliai žuvininkai lizdus krauna aukščiausiuose medžiuose, tad ir stebėtojas turi pakilti į keliasdešimties metrų aukštį, kur viršūnė linguoja ir traška, atrodo - neišlaikys. Dažnas gamtininkas mėgsta keltis kartu su saule - esą tada gamta gražiausia. Gamtininkas sako, kad gyvūnams ir augalams valandos nerūpi, jų laikrodis – saulė.
Biologas sako: „Stebėdamas paukščius, kitus gyvūnus ne kartą suvokiau: mes, žmonės, esame laikini, o jie - amžini. Bet ar daug kam tai išaiškinsi?“


Rašytojas Vygandas Račkaitis apie Bronių Šablevičių


„Pasitaiko gyvenime sutikti žmonių, su kuriais ne taip ilgai ir dažnai yra tekę bendrauti, bet tasai bendravimas turtino sielą, visam laikui išliko atmintyje. Prie tokių žmonių malonu priskirti Bronių Šablevičių, prieš kone keturiasdešimt metų dirbusį Anykščių kultūros skyriuje kultūros ir istorijos paminklų metodininku. Tada Bronius dar nebuvo baigęs antrojo aukštojo mokslo, nebuvo gamtos mokslų daktaras, žymus gamtininkas, literatas, publicistas, knygų autorius. Bet jau ir tada gyvenimiškos patirties, žinių jis turėjo nemažai. Baigtas žemės ūkio technikumas, tarnyba sovietinėje armijoje, studijos Vilniaus universitete, istoriko diplomas... Tada mes dar buvome jauni ir dar ieškojome savęs.
Būta Broniui Anykščiuose ir skaudžių nusivylimų, pasmerkusių vienatvei, gal ir padėjusių surasti savo pašaukimą ne žmonių, o gamtos pasaulyje. Klajonės po miškus, Šventosios pakrantėmis skatino Bronių atsisakyti triukšmingos miesto buities, atsiriboti nuo minios, ieškoti dvasiai atgaivos, „supintos iš žiedų kvapo, bičių dūzgimo, medžių ošimo, paukščių balsų“. Kartais tose išvykose į gamtą drauge su Broniumi dalyvaudavau ir aš. Tuomet jis būdavo man vedlys į gamtos grožį, jos įvairovę, pažindindavo mane su augalais, paukščiais. O tada dar mokinukui, dabar žinomam gamtininkui Daumantui Liekiui Bronius Šablevičius buvo sektinas pavyzdys, autoritetas, auklėtojas, paskatinęs vaikiną rinktis profesionalaus gamtininko kelią.
Gilesnė pažintis su gamtos pasauliu reikalavo žinių. Tad Bronius pradėjo neakivaizdiniu būdu studijuoti biologiją Vilniaus pedagoginiame institute ir po kelių metų sėkmingai tas studijas baigė.
1977 metais Bronius Šablevičius paliko Anykščius, įsidarbino Nacionaliniame parke, Jį paviliojo pelėdos, ereliai ir kiti reti Lietuvoje sparnuočiai. Nuo tada Bronius visą savo gyvenimą paskyrė gamtotyrai.
Ryšį palaikydavome laiškais, retsykiais pasikalbėdavome telefonu. Įdomūs ir poetiški būdavo Broniaus laiškai. Viename laiške jis taip atviravo: „Šįvakar sėdžiu ir kartu su manimi sėdi mane pasivijusi praeitis. Anykščių vienatvė. Tūkstančius kartų pasikartojusi praeityje sena, pažįstama ragana. Bet kaskart nauja, kitokia, lyg nepatirta“.
Nudžiugino imlaus grožiui, gėriui, besidominčio ir muzika, literatūra Broniaus Šablevičiaus pirmoji gamtos vaizdelių knygelė „Paklausyk griežlės“. Joje išryškėjo ir lyriška autoriaus prigimtis. Tačiau daugelį skaitytojų žavėjusi šitokia knyga, matyt, netenkino ornitologų, nes Bronius savo autografe mums užrašė šiuos žodžius: „... ar žinote, kad didžiausia kliūtis moksliniame ornitologiniame darbe – tai estetinis paukščių pasaulio suvokimas“. Taigi vėliau pasirodžiusios Broniaus Šablevičiaus knygos jau grynai mokslinio pobūdžio – monografija apie erelį žuvininką, studijos apie retus augalus, pelėdas, vabalus, sfinksus... Bet vis dėlto Bronius realizavo save kaip lyriką, literatą miniatiūrų rinkinyje „Dugne pasaulis kitoks“. Taigi intensyvi mokslinė veikla nenuslopino lyriko pajautų.
“Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas“, - sakė didysis vokiečių poetas J.V.Gėtė. Daug, jau daug tų prasmingų puslapių Bronius Šablevičius yra atvertęs ir perskaitęs. Tikiu, kad Tu, Broniau, dar neleisi sau pavargti, versdamas naujus šios didžiulės knygos puslapius.“


Broniaus Šablevičiaus leidiniai


1982 m. pasirodė pirmoji B. Šablevičiaus monografija, išleista kartu su Eugenijumi Drobeliu „Pelėdos ir plėšrieji paukščiai“. 1983 m. mokslininkas išleido knygą „Paklausyk griežlės“ (paukščių stebėjimų pavyzdžiai).


Lilijana Milda Miškinienė apie šį leidinį rašo: „ <...>Manau, kad šita knygelė turėtų būti kiekvieno biologijos mokytojo pagrindinis variklis mokant vaikus mylėti ir žavėtis gamta. Gal tada neliktų žmogėnų, drįstančių šauti į gandrą, gulbę ar erelį. O literatūros mokytojams labai vertėtų paskaityti mokiniams tuos vaizdingus pasakojimus, palyginimus, kad lavintų vaikų vaizduotę, estetinius išgyvenimus. Paklausykit dar – juk tai kaip tapyba: „kūprinasi trys nušiurę juodalksniai“, „žemės juodumo debesys sparčiai tempia naktį“, „kvėpuoja šiltas vėjas – buria lietų“ – tai jau kaip muzika; „vikrūs miklūs ilgasnapiai virgindami sparnus vartosi, blaškosi ore, snapu ylomis siuva sutema, zuja raitydami kilpas, megzdami mazgus, ir vibruodami kietomis uodegomis – mekena“.
Manau, kad būtina tokią literatūrą pakartotinai išleisti ir paskleisti po mokyklas.
1988 m. autorius skaitytojus, norinčius pažinti paukščius, pradžiugino monografija „Erelis žuvininkas“.


Leidinyje nagrinėjama vieno iš rečiausių Lietuvos paukščių – erelio žuvininko – įrašyto į Raudonąją knygą, biologija, ekologija ir elgsena. Knygelės pradžioje autorius rašo: „<...> Esu laimingas, galėdamas skaitytojams papasakoti apie šį paukštį. Mano požiūris į jį pasikeitė taip: išankstinis besąlygiškas palankumas – susižavėjimas –pagarba – objektyvus paukščio vietos gamtoje suvokimas. Tas suvokimas buvo didžiausias stimulas rašyti.<...>Ši knygelė tepadeda geriau pažinti žuvininką ir, svarbiausia, labiau jį saugoti. Tegu tai būna pradžia ir stimulas išsamesniems moksliniams darbams. Gamta visada yra sklidina paslapčių. Žuvininko gyvenimas – vienas iš jų. Esu įsitikinęs, kad racionalusis šiuolaikinis žmogus, nejaučiantis daug sentimentų gamtai, nors vieną dieną stebėję šio paukščio gyvenimą laisvėje, taptų gamtos bičiuliu <...>“.
1990 m.išleistas informacinis leidinys „Aukštaitijos nacionalinis parkas : svarbiausios žinios“.


Be mokslinių leidinių B. Šablevičiaus išleisų knygų sąraše ir grožinės literatūros kūriniai.1997 m. rašytojas išleido miniatiūrų knyą „Dugne pasaulis kitoks“, už kurią 2000 m. Rytų Lietuvos literatų konkurse jis buvo apdovanotas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės laureato diplomu.



Po to vėl sekė nemažas sąrašas gamtos pažinimui skirtų informacinių leidinių, monografijų.1998 m. išleista knyga „Retieji augalai : Aukštaitijos nacionalinis parkas“ (informacinis leidinys).1999 m. – „Retosios augalų rūšys Aukštaitijos nacionaliniame parke 1978-1998 m.“ (monografija).


Po to – „Miško paukščiai“ (gamtos pažinimo leidinys), „Varliagyviai ir ropliai"“ (gamtos pažinimo leidinys). 2001 m. – „Vabalai“ (gamtos pažinimo leidinys, antrasis atnaujintas ir papildytas leidimas – 2011 m.).

Knygoje mokslininkas biologas, entomologas B. Šablevičius skaitytojus kviečia į apžvalginę ekskursiją po vabalų pasaulį. Vabalai turi didelę įtaką žmonių maistui, sveikatai, aprangai, būstui ir visai gyvenimo kokybei. Pasak autoriaus, kas trečias vabzdys žemėje yra vabalas, o vabalų būrys - pati įdomiausia, paslaptingiausia sala begalinėje visų kitų vabzdžių apsuptyje, bet žmonės apie šiuos mažuosius savo kaimynus, deja, labai daug ko nežino.
2003 m. kartu su Liutauru Raudonikiu B. Šablevičius išleido gamtos pažinimo leidinį „Biologinei įvairovei svarbios teritorijos Aukštaitijos nacionaliniame parke“. 2004 m. pasirodė nepaprastai gražiai įliustruotas gamtos pažinimo leidinys „Sfinksai“.


Šioje knygoje autorius skaitytojus supažindina su sfinksais, kurie gerokai skiriasi nuo kitų drugių. Jie maitinasi nektaru, bet ant žiedų nenutupia, o siurbia nektarą kybodami ore, kaip tai daro kolibriai. Sfinksai skraido kitaip nei kiti drugiai – tiesiai ir greitai lyg lėktuvai. Jie ir migruoja kaip paukščiai. Iš Afrikos ar nuo Viduržemio jūros nulekia iki Kolos pusiasalio. Todėl ir Lietuvoje būna tokių svečių: oleandrinis, pietinis, ilgaliežuvis, vijoklinis, kaukolėtasis... Jei jie sudeda kiaušinėlių, vis tiek jų lėliukės negali iškęsti mūsų žiemos šalčių ir žūva.
Autorius sako, kad gamtos nesuprantantiems žmonėms net gražiausi sfinksų vikšrai yra tik „baisios kirmėlės“. O juk iš jų gimsta puošnūs ir niekam nežalingi drugiai. Buvo laikas, kai pusę mokslininko kambario užimdavo stiklainiai, kuriuose judėjo, ėdė, graužė ir augo daugybė sfinksų vikšrų. Bet koks vikšras su ragu būdavo nešamas į sfinksų „inkubatorių“. Tai buvo tikras užslėptų gamtos procesų pažinimo kursas.



Knygelės tikslas yra paskatinti žmones domėtis drugiais sfinksais, sužinoti apie juos daug daugiau ir pamilti. Juk sfinksai puošia Lietuvos gamtą.

2006 m. išleistas informacinis leidinys lietuvių ir anglų kalbomis „Aukštaitijos nacionalinio parko paukščių įvairovė. Birds of Aukštaitija National Park“.

B. Šablevičius paskelbė daugiau kaip tris šimtus straipsnių gamtos pažinimo ir populiarinimo temomis periodikoje, publikavo gamtos objektų nuotraukų rinkiniuose ir albumuose, surengė fotografijų parodų.


Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos džiaugiasi kraštiečio mokslininko dovanotomis knygomis su autografais.



Visuomeninė veikla


B. Šablevičius yra Lietuvos ornitologų draugijos, Lietuvos entomologų draugijos, Lietuvos biologinės įvairovės draugijos narys.

Apdovanojimai

B. Šablevičiaus diplominis darbas „Aukštaitijos nacionalinio parko pelėdos“ buvo apdovanotas Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje (Rusija) diplomu (1983 m.).

2000 m.už miniatiūrų rinkinį „Dugne pasaulis kitoks“ B. Šablevičius Rytų Lietuvos literatų konkurse apdovanotas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės laureato diplomu.

2010 m. Lietuvos laukinės gamtos respublikiniame fotografijų konkurse „Gintarinis žaltys 2010“ B.Šablevičius buvo nominuotas kaip geriausios nuotraukos autorius sekcijoje „Gamta ir žmogus“.

2011 m. B. Šablevičiui paskirta Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu kasmetė Miko ir Kipro Petrauskų premiją . Mokslininkas įvertintas už reprezentacinių ir probleminių gamtos apsaugos temų sklaidą, labai retų ir nykstančių floros ir faunos rūšių fiksavimą bei saugojimą, krašto gamtos grožio pristatymą ir puoselėjimą, taip pat Ignalinos krašto reprezentavimą.

2011 m. LR Seimo pirmininkė I.Degutienė įteikė Padėkos raštą „Už ilgametį Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos puoselėjimą ir pagarbos aplinkai jausmo ugdymą“.

2011 m. už mokslinius tyrimus saugomose teritorijose, už straipsnius ir knygas apie gamtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir „Eko Bangos“ surengtame konkurse B. Šablevičiui pirmajam šalyje suteiktas Lietuvos „Gamtos riterio“ titulas.


Bibliografijos nuorodų sąrašas


BRAŽĖNIENĖ, RomualdaBronius Šablevičius : "Mano vienatvė ir vienuma labai turtingos" / Romualda Bražėnienė ; nuotraukos autorės. - Iliustr. - Rubrika: Mokslas, gamta // Šilelis. 2003, kovo 6, p. 7.
Apie susitikimą su B. Šablevičiumi. Anykščių Viešosios bibliotekos salėje buvo surengtas susitikimas su gamtos mokslų daktaru, ornitologu, literatu, fotografu, Aukštaitijos nacionalinio parko moksliniu darbuotoju, kilusiu nuo Dabužių, Broniumi Šablevičiumi.


BEREZAUSKIENĖ, Audronė Domiuosi viskuo, išskyrus fiziką, matematiką ir mechaniką… / Audronė Berezauskienė. - Iliustr. - Mūsų apskrityje // Utenis. - 2003, kovo 25, p. 6.
Anykščių viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su ornitologu, literatu ir fotografu B. Šablevičiumi.


RAMANAUSKIENĖ, Rita. Popietė su Bronium / Rita Ramanauskienė ; A. Panavo nuotraukos. - Iliustr. - Mūsų žmonės // Ladakalnis. - 2007, liepa-gruodis (Nr. 2), p. 20-21.
Apie Ignalinos viešosios bibliotekos Palūšės filiale organizuotą susitikimą au Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėju Broniumi Šablevičiumi.


RUPINSKIENĖ, DalinaKelionė po egzotišką Peru respubliką / Dalina Rupinskienė ; nuotr. autorės. - Iliustr. - Rubrika: Kelionių įspūdžiai // Šilelis. - 2005, geg. 25, p. 6-7.
Anykščių viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Aukštaitijos nacionalinio parko mokslininku, ornitologu, literatu, fotografu B. Šablevičiumi. Gamtos mokslų daktaras anykštėnas yra baigęs Dabužių septynmetę mokyklą.


KOVALEVSKIENĖ, Lina. Įteikta Petrauskų premija / Lina Kovalevskienė. - Iliustr. // Savivaldybių žinios.- 2011, Nr. 9 (kovo 17), p. 16.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimo renginio metu Ignalinoje gamtos mokslų daktarui, publicistui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vedėjui Broniui Šablevičiui įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija.


M. ir K. Petrauskų premija - gamtininkui Broniui Šablevičiui / MI inf. - Iliustr. // Mūsų Ignalina. - 2011, kovo 4, p. 1.
Apie Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimą kasmetę Miko ir Kipro Petrauskų premiją skirti gamtos mokslų daktarui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vedėjui Broniui Šablevičiui.


PAUKŠTIENĖ, Olga.Susitikimas su Br. Šablevičiumi / Olga Paukštienė // Ignalina. - 2005, kovo 2, p. 2.
Apie susitikimą Ignalinos rajono Vidiškių bibliotekoje su literatu, fotografu, biologu, gamtos mokslų daktaru, Aukštaitijos nacionalinio parko moksliniu bendradarbiu Broniumi Šablevičiumi.


ŠABLEVIČIUS, Bronius. Nėra didesnės palaimos, kai darbas sutampa su didžiausia gyvenimo aistra : [pokalbis su Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėju, gamtos mokslų daktaru Broniumi Šablevičiumi] / kalbino Jonas Baltakis ; B. Šablevičiaus nuotr. - Iliustr. - Margi lapai: MI priedas - Gamta. Medžioklė. Žūklė // Mūsų Ignalina. - 2006, saus. 17, p. 3-4.


ŽEMULIS, Feliksas. Gamtininko likimą išpranašavo volungė// Lietuvos žinios, 2012, vasario 20, p. 14-15. Taip pat prieiga per internetą:
http://www.lzinios.lt/Pramogos/Zmones/Gamtininko-likima-ispranasavo-volunge


BRONIUS ŠABLEVIČIUS: Anykštėnų biografijų žinynas[interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą:<http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=316 >


MIŠKINIENĖ, Milda Lilijana. Dugne ant debesies: Žmogus iš provincijos – Bronius Šablevičius [interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. kovo 22 d.}. Prieiga per internetą:
<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031224/susi_01.html>


MIŠKINIENĖ, Lilijana. Bronius Šablevičius – pelėdų ir erelių bičiulis [interaktyvus], 2011 [žiūrėta 2012 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ignalinietis.lt/ignalina-naujienos/ignalinieciai/bronius-sablevicius---peledu-ir-ereliu-biciulis/


B.ŠABLEVIČIUS: Žmogus - gamtos klaida [interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.forest.lt/go.php/lit/19/3799>


B. Šablevičius: „Sfinksai – drugiai, smarkiai besiskiriantys iš kitų“/ Kalbino Donata Stancelytė
interaktyvus], 2011[žiūrėta 2012, kovo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-16-b-sablevicius-sfinksai-drugiai-smarkiai-besiskiriantys-is-kitu/72139


Broniui Šablevičiui – Gamtos riterio vardas [interaktyvus], 2011[žiūrėta 2012, kovo 12 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.mignalina.lt/nujienos/146-broniui-sableviciui-gamtos-riterio-vardas


Už nuopelnus saugomoms teritorijoms – Gamtos riterio vardas [interaktyvus], 2011[žiūrėta 2012, kovo 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=11326



Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ