Česlovas Kriščiūnas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,7 / 5 (535 balsai)

Gimęs 1964 Drakono metais spalio 27 d. Išsilavinimas Aukštasis, Lietuvos Muzikos akademija (1992 m.). Profesija Pedagogas, atlikėjas, meno vadovas. Pomėgiai Mėgsta kurti dainas, aranžuoti lietuvių liaudies dainas bei melodijas, groti įvairiais instrumentais. Česlovo Kriščiūno šeimoje – kelios kartos muzikantų, puoselėjančių tradicinės liaudies kūrybos vertybes. Senelis Smetonos armijoje pūtė triūbą. Giminėje visi dainininkai. Ir nors folkloras Lietuvoje ne pats populiariausias muzikos žanras, bet kokiame renginyje pasirodę Kriščiūnai sulaukia išskirtinio dėmesio ir palaikymo. Česlovas Kriščiūnas vadovauja V. Giržado mokyklos modernaus folkloro vokaliniam instrumentiniam ansambliui. Subūrė šeimos kapeliją, kurioje groja jo žmona Erika, sūnūs Viltaras, Mintautas,ir Aušvydas., vadovauja liaudiškos muzikos kapelijai „Ratuto“. Jis žinomas rajone, šalyje, koncertavęs su minėtais kolektyvais svetur.

Kaišiadorių miesto Kriščiūnų šeimos tradicinė kapelija

Pirmas šeimos koncertas įvyko 2002 metais Kaišiadoryse „Subatvakario“ šventėje. Muzikuojanti šeima netrukus sulaukė pripažinimo. Kapelijoje dalyvauja mama Erika, sūnūs – Mintautas, Viltaras ir Aušvydas ir tėtis Česlovas – vadovas, muzikos mokytojas, gebantis sudominti ir perduoti tradicinės liaudies kūrybos vertybes ne tik savo šeimai, bet ir moksleiviams. Repertuaras – tradiciniai liaudies muzikantų pateikti kūriniai: polkos, valsai, maršai ir kiti, atliekami smuiku, mandolina, basetle, armonikomis „Honer“ ir „Peterburgska“, būgnu, vaikai mokomi groti ir senaisiais instrumentais – kanklėmis, skudučiais, ragais. Česlovas Kriščiūnas pats groja daugiau nei dvidešimčia instrumentų, kuria aranžuotes, modernizuodamas liaudies dainas, romansus. Kriščiūnų kapelija nuolat kviečiama reprezentuoti šeimos tradicinį muzikavimą Lietuvoje ir užsienyje. Ji dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dienos renginiuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose – „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“ ir kt. 2006 m. Kriščiūnų šeimos kapelija Briuselyje , Europos parlamente , atstovavo Lietuvai. 2007 metais Lietuvos liaudies kultūros centras šią kapeliją apdovanojo „Aukso paukšte“, pelnė nominaciją GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI IR VADOVAS

Kaišiadorių modernaus folkloro grupė

Vaikus it magnetas traukia mokytojo asmenybė,- Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros leidinyje „Mokyklų sėkmės istorija“ rašo Vaclovo Giržado vidurinės, kurioje iki šių mokslo metų pradžios dirbo Č. Kriščiūnas, direktoriaus pavaduotoja L. Kandratavičienė. Įvykus mokyklų tinklo pertvarkai, mokytojas buvo pakviestas į būsimą gimnaziją, A. Brazausko vidurinę mokyklą. Apsispręsti padėjo tai, kad į vyresniąsias klases išėjo ir didžiulė dalis kolektyvo mokinių. Kūrybinė veikla nenutrūko, mokytojas ir mokiniai patenkinti būdami kartu, o jaunesnieji, likę V. Giržado mokykloje, vadovą susiranda ir naujojoje darbo vietoje. Taigi šiemet į tradicinį tarptautinį šiuolaikinio folkloro festivalį „Suklegos“ jau važiavo iš A. Brazausko vidurinės mokyklos. Pasirodymas „Suklegose“ buvo puikiai įvertintas. Apie kaišiadoriečius „Šiaurės Atėnuose“ rašė Juozas Šorys „Ne mažiau nustebino bei pradžiugino ir Česlovo Kriščiūno vadovaujama Kaišiadorių modernaus folkloro grupė, tiesiog užgriuvusi salę ir okupavusi beveik visus jos užkaborius. Ne juokas – vien instrumentinę grupę sudaro apie dešimtys muzikantų su Česlovo sūnaus Aušvydo, su kitais dviem prakutėliais bernais mušusio būgną, gelsvomis garbanomis! Jos lyg vestuvių generolo „lampasai", vis merginų purenami. O jau kažkodėl juodai apsitaisiusių mokyklinukių mergaičių gal kokios penkios dešimtys! Egzotiškas vaizdelis, pasijutau tarsi dar nesukurtame Emiro Kusturicos filme! Su tokiu taboru atliekamas repertuaras nepadarytų gėdos ir „seniams“ folklorininkams- pavyzdžiui, „Rūtelė bitelė“, „Čiūto laduto“ (advento daina), „liūdno veido“ melodija, anot Č. Kriščiūno, solisto, dirigento ir metronomo, „Snaudala‘.

Pristatydamas modernaus folkloro grupės kompaktinę plokštelę „Snaudala“, Č. Kriščiūnas rašo: „Šį ansamblį įkūriau 1990 metais, kai pradėjau dirbti Kaišiadorių Vaclovo Giržado vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju. Visada esu tos nuomonės, kad folkloras, liaudies tradicijos, yra visų tautų kertinis akmuo, tautos šaknys. Tai tvirtas pamatas, kuris leidžia tautai būti savitai, unikaliai, įdomiai, stipriai. Būtent mokykloje atsivėrė plati dirva šiam nelabai populiariam, bet labai įdomiam ir reikalingam darbui. Pradžioje dainavome autentiškas lietuvių liaudies dainas, pritariant kapelijos muzikantams, mokiniai šoko autentiškus lietuvių liaudies šokius. Nuo 1992 metų rengiame autorinius Advento vakarus, kuriuose muzikuojant, palaipsniui autentišką folklorą pradėjo keisti modernusis. Mokiniams neprarandant tradicijų tęstinumo, atsirado platesnė muzikinė terpė kurti, improvizuoti. Esame vienas pirmųjų mokinių modernaus folkloro ansamblių Lietuvoje. Kolektyvą visada lankydavo ir lanko tikrai gausus, pačių šauniausių mokinių būrys. Folkloras yra tai - iš ko galima semti, tai – kas niekada nesibaigia, tai – be ko būtume neįdomūs nei patys sau, nei kitiems“. „Snaudalą“ įdainavo ir įgrojo 58 mokiniai. Tai šaunių merginų vokalinė grupė, turtinga instrumentinė grupė, kur šalia gitaros, saksofono, smuiko ir kitų įprastų instrumentų skamba ir kongas, maraka, džambė. Pats vadovas savo aranžuotoms dainoms pritaria akustine gitara, trimitu, dombra, armonika, hohner, kanklėmis, skudučiais, didgeridono, maraka, varpeliais, cowbell...

Šaltiniai

Modernas ir tradicija „Suklegų“ festivalyje/ E. Žukauskaitė – Nemunas, 2006, Nr.1

Klego suklego dūnas dunojėlis/ J. Šorys.- Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 913 Muzikuojanti šeima / L.Vaitkutė. – Ji – 2009, Nr.15, p. 20-21

Salve Maestro ir jo kolektyvui/ R. Suslavičienė.- Kultūros priemenė.-2008, gruodis, p.27-28

„Aukso paukšte“ sparnuotieji/ L. Giedraitis – Liaudies kultūra - 2007, Nr.4, p.69-73

www.llkc.lt/index.php