Rūkytas kumpis
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Sūdymo būdai: Pirmasis būdas. Paruošiamas sūrymas. Į indą įpilti vandens (tiek, kad apsemtų kumpį), įberti druskos ir išmaišyti. Ar pakankamai įdėta druskos, sužinosit į sūrymą įmetę žalią bulvę – jei bulvė neskęsta, druskos pakanka. Kiaulės kumpis supjaustomas stambiais pailgais gabalais ir dedamas į sūrymą bei paslegiamas, kad visas būtų apsemtas vandens. Sūdomas kumpis laikomas vėsioje (iki 80 C) temperatūroje apie 1-1,5 savaitės. Įsisūrėjusį kumpį išimti iš sūrymo ir pusvalandžiui įmerkti į šaltą vandenį (tada išrūkytas jis nepasidengs druska). Nuvarvinti, gausiai įtrinti česnakais, grūstais pipirais, lauro lapais. Kiekvieną gabalą įsukti į marlę, tvirtai apvynioti lininiais siūlais. Taip padarius mėsa būna sultingesnė ir minkštesnė. Aprištą mėsa palikti nakčiai, kad „susistovėtų“ ir nuvarvėtų. Rytą kabinama rūkyti.
Rūkymas. Kumpiui rūkyti tinka kadagio, ąžuolo ir alksnio malkos. Jei kadagio sunku gauti visam rūkymui, tai naudoti bent rūkymo pradžiai ir pabaigai. Rūkymui tinka ir pjuvenos, ypač ąžuolinės. Dūmų temperatūra – apie 10 -15 laipsnių. Rūkant reikia žiūrėti, kad ugnis tik rusentų. Geriausia ant malkų užpilti pjuvenų, tada jos ne liepsnoja, o tik smilksta. Rūkoma apie 2 - 3 paras. Išrūkyto kumpio iš marlės neišvynioti, tada jis neapdulkės ir ilgiau išlaikys šviežų skonį. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pajūrio filialo bibliotekininkė Rasa Griškienė. Sūdyti ir rūkyti kumpį išmokusi iš savo močiutės Aleksandros Samuolienės. |