Žyma:Kurkliai

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kurkliai


Kurkliai – miestelis Anykščių rajone 14 kilometrų į pietus nuo Anykščių, 3 kilometrai į šiaurę nuo magistralinio kelio Kaunas-Ukmergė-Utena-Daugpilis. Į rytus nuo kaimo Šventosios link teka Virinta, netoli Kurklių įteka jos kairysis intakas Kurklė. Ribojasi su Pavirinčių, Kališkų, Moliakalnio kaimais ir Šilelio vienkiemiu. Seniūnijos centras (nuo 1995 m.). Gyventojų skaičius – 474 (2001 m.). Miestelis pirmą kartą minimas 1526 metų lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis suteikė jo paveldėtojui Ferdinandui Pliateriui privilegiją rengti Kurkliuose sekmadienio turgus. 1538 m. tas pats valdovas, sulaukęs kurkliečių skundo, sumažino jiems mokesčius ir duokles perpus. XIII-XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir žemės centras, XV-XVI a. – didžiojo kunigaikščio dvaro centras. Nuo XIX a. pabaigos iki 1950 m. Kurkliai buvo valsčiaus centras, vėliau iki 1995 m. – apylinkės centras. 1622 m. Kurkliuose veikė evangelikų reformatų bažnyčia. XVII a. antrojoje pusėje, iki 1669 m., Kurkliuose buvo pastatyta ir katalikų koplyčia, kurią aptarnavo iš Kavarsko atvykstantys kunigai. 1700 m. čia buvo įsteigtas Regulinių atgailos kanauninkų – baltųjų augustijonų vienuolynas, 1735 m. pastatyta pirmoji medinė Kurklių bažnyčia, kurią aptarnavo vienuoliai. Iki XVIII a. pabaigos Kurklių bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija. 1783 m. buvo įsteigta Kurklių katalikų parapija, remiant grafui Kristupui Zavišai, pastatyta bažnyčia. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Kurklių parapija 1849 m. buvo priskirta Žemaičių vyskupijai ir iki šiol yra Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanato dalis. Dabartinė Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia stovi miestelio centre. Medinis pastatas, klebono Domo Jablonskio perstatytas 1871-1874 m. iš senosios XVIII a. bažnyčios, turi liaudies architektūros ir neoklasicizmo bruožų. Pastatas kryžminio plano, žemu transeptu, su bokšteliu virš frontono, 29 m ilgio ir 12 m pločio. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Jame yra didelė medinė varpinė, statyta 1874 m., joje yra trys varpai. XX a. pradžioje prie Kurklių bažnyčios veikė pavasarininkai, turėję meno sekciją ir styginių orkestrą, katalikų vyrų sąjunga (1935-1940 m.), angelaičiai, katalikių moterų sąjungos skyrius. Kurkliuose 1930 m. rugpjūčio 17 d. vyko katalikiškų organizacijų kongresas, kuriame dalyvavo vyskupas Mečislovas Reinys, profesorius Pranas Dovydaitis, susirinko apie 7 tūkst. dalyvių. 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 20-metį, prie bažnyčios pastatytas ornamentuotas kryžius. Kurklių centre, priešais bažnyčią, yra Antrojo pasaulinio karo metais Anykščių-Kurklių apylinkėse žuvusių sovietinės kariuomenės kareivių kapinės. Jose pastatytas paminklas – skulptūrinė kareivio figūra, ant postamento yra užrašas: "Žuvusiems tarybiniams kariams 1941-1945". Kapinės rekonstruotos Rusijos ambasados Lietuvoje iniciatyva ir lėšomis 2007 m., kartu įamžintas toje pačioje vietoje palaidotų XX a. pradžios Nepriklausomybės kovose žuvusių kurkliečių atminimas. Pirmoji Kurklių parapijos mokykla prie bažnyčios buvo atidaryta 1782 m. XIX a. viduryje Kurkliuose veikė lietuviška parapijos mokykla, kuri nuo 1864 m. buvo surusinta ir veikė kaip rusiška pradžios mokykla. Šioje mokykloje 1886-1887 m. mokėsi inžinierius ir politikas Steponas Kairys.


Susijusios žymos
Nuorodos

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai