Žyma:Jurgis Pliateris

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jurgis Pliateris


Jurgis Pliateris Jurgis Pliateris – literatūros istorikas, bibliografas, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas. Gimė 1810 m. liepos mėnesį Gedminaičiuose, netoli Švėkšnos (Šilutės r.), gausioje grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. J. Pliateris mokėsi Kražių, vėliau Vilniaus gimnazijose. Jo korepetitorius buvo Simonas Stranevičius. Jurgis buvo labai gabus, nes būdamas 18 metų baigė (1828) Vilniaus universitetą, kur studijavo literatūrą ir laisvuosius menus. Dar mokydamasis universitete įsitraukė į Lietuvos praeities ir lietuvių kalbos tyrimo darbus. Norėjo sukaupti didelę lituanistikos biblioteką, kurioje būtų surinkti visi Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos leidiniai, dokumentai, rankraščiai ir tuo padėtas pamatas lituanistikos studijoms. Tų studijų centras turėjo būti jo Gedminaičiai. 1830-1831 m. J. Pliateris gilino studijas Karaliaučiuje. Ten artimai susipažino su Liudviku Rėza ir jo raginamas specialiai studijavo lietuvių kalbą. Šioje kelionėje jį lydėjo S. Stanevičius, kurį grafas išlaikė. 1833 m. jis lankėsi Rygoje; čia finansavo S. Stanevičiaus dainų melodijų rinkinio „Pažymės žemaitiškos gaidos“ išleidimą. 1831 m. sukilime J. Pliateris nedalyvavo, nes grįžo į Lietuvą jau jam pasibaigus. Apsigyveno savo dvare Gedminaičiuose kartu su S. Stanevičiumi, padėjusiu komplektuoti ir tvarkyti jo biblioteką. Apie 1834 m. J. Pliateris buvo išrinktas Raseinių pavieto bajorų maršalka ir su S. Stanevičiumi persikėlė į Raseinius, tačiau šios pareigos nebuvo jam prie širdies ir trukdė dirbti mėgstamą darbą. J. Pliateris yra pirmasis lietuvių bibliografas. Nebaigtame darbe „Lietuvių kalbos literatūros istorijos medžiaga“ (lenkų k.) aprašė daugiau kaip 200 lietuviškų ir lituanistinių knygų, pateikė žinių apie jų spausdinimą. Jis pirmasis 1831 m. parašė studiją „Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone“ lietuvių kalba apie Samuelio Boguslavo Chilinskio Biblijos, išleistos Londone 1660 metais, vertimą ir pradėjo naują lietuvių bibliografijos etapą. Leidinį J. Pliateris nagrinėjo bibliografiniu, kalbiniu ir istoriniu požiūriu, taip padėdamas lietuviškos mokslinės bibliografijos pagrindus. Mokslinėje literatūroje yra užuominų, jog J. Pliateris rašė apie lietuvių kalbos akcentą ir muzikalumą, apie lietuvių kalbos žodžių etimologiją, sudarinėjo etimologijos lenteles, rašė lietuvių kalbos gramatiką. Mokslo reikalais jis bendravo su Dionizu Poška, Simonu Daukantu, Liudviku Rėza ir ypač su Simonu Stanevičiumi. Nors XIX a. pradžioje daugelis lietuvių didikų buvo nutautėję ir kalbėjo tik lenkų kalba, J. Pliateris buvo išimtis. Jis dirbo lietuvių kultūros labui ir didelę savo turto dalį skyrė kultūrai bei švietimui. Liga ir staigi mirtis 1836 m. vasario 15 d. nutraukė J. Pliaterio gyvenimą nesulaukus nė 26 metų. Liko žmona Natalija su sūnumi Teodoru, kuris, būdamas 18, nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo. J. Pliateris palaidotas Švėkšnoje. Po J. Pliaterio mirties biblioteka, kurioje buvo daugiau kaip 3000 knygų ir rankraščių, perėjo S. Stanevičiaus žinion. S. Stanevičiui mirus, J. Pliaterio biblioteka buvo perkelta į Gedminaičius ir nebeturėjo reikiamos priežiūros. Po Teodoro mirties 1899 m. jo tėvo vertybės buvo perkeltos į Švėkšną. Vienas Jurgio brolio Stepono anūkų Marijonas Pliateris gyveno Vilniuje ir pasižymėjo kaip aistringas bibliografas ir kolekcininkas. 1910 m. jam ir atiteko visa J. Pliaterio biblioteka. Šaltiniai: DAUJOTYTĖ, Viktorija. Žymieji švėkšniškiai. Švėkšnos valsčius, 1998, nr. 5 (15), p. 3.

  ČELIAUSKAS, Petras. Jurgis Pliateris – mūsų kultūros veikėjas. Aitvarai, 1999, nr. 5, p. 50-55.  
  NORKUTĖ, Ona. Minint 190-ąjį Jurgio Pliaterio gimtadienį. Šilokarčema, 2000, liep. 22.   

Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000, p. 312.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai