Žyma:Gilučių bibliotekininkė Veronika

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gilučių bibliotekininkė Veronika


Gilučių bibliotekininkei


V E R O N I K A


Vakaras vėlus ir jau Gilučiai miega, ir

Eina debesys kažkur tamsiu dangum, tiktai

Ramiai vienam lange švieselė dega,

O ji juk tam, kad mums gyvenimo kely būtu šviesu.

Nėra juk nieko maloniau, kad dėl manęs,

Ir dėl kiekvieno šios gyvenvietės žmogaus,

Kiekvieną naują gražų, tyrą žodį, tu

Atneši į mūsų širdis, kad mes galėtume į aukštį kelt sparnus.


Tavęs taip reikia mums visiems ir tavo

Atvertų, raidžių pasauliui, durų.

Mes norime ne tik išmokt mylėt knygas.

O ir iš jų vis pasisemti tas tiesas, kad

Šviestų vis ryškiau, tas laimės žiburys

Ir eit gyvenimo keliu, kaip tu, su šypsena veide ir

Ūbauti kaip paukštis giesmininkas, užgožus negandas visas

Ir nesakyti

Negaliu................................

Išeik pasigrožėt dangum žvaigždėtu, jos

Eina džiuginti tavos širdies ir

Nusilenkti, tau žemai žemai už reikalingą ir garbingą darbą.

Ėgi, net pats dangus kas rytą tau palaimą siunčia.


Ona Pavasarytė Mozūraitienė


Nuorodos

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai